VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

01.24. Karo muziejaus archeologijos rinkinys – atvira istorijos saugykla

Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugoma daugiau nei  270 tūkstančių muziejinių vertybių, kurios kruopščiai prižiūrimos 9-iuose rinkiniuose. Vienas didžiausių ir vertingiausių – archeologijos rinkinys, pradėtas kaupti 1921 metais, kartu su muziejaus įkūrimu. Pirmasis muziejaus direktorius generolas Vladas Nagevičius buvo ne tik karininkas, bet ir archeologas. Būtent jo atlikti archeologiniai tyrinėjimai Vakarų Lietuvoje (Apuolės, Impilties piliakalniuose, Pryšmančių kapinyne) ir sudarė pagrindą Archeologijos rinkiniui. 

Šiuo metu fonduose saugoma virš 45 000 vnt. archeologinių radinių iš visos Lietuvos. Visi šie radiniai ypatingai svarbūs istoriniams tyrimams. Todėl viena iš muziejaus funkcijų ir yra ne tik išsaugoti, bet būti atviru muziejumi – bendradarbiaujant su archeologais, mokslininkais, akademine bendruomene, supažindinti visuomenę su turimomis vertybėmis ir jų atskleidžiamomis istorijos detalėmis.    

Be atliekamų nuolatinių tyrinėjimų, rengiamų parodų visuomenei, muziejinių vertybių skaitmeninimo ir viešinimo, rašomi straipsniai, knygos, įgyvendinami projektai. 2019 m. Eugenijaus Svetiko išleista knyga „Sargėnų kapinynas“, kurioje pirmą kartą Lietuvos archeologijos istoriografijoje pateikiama susisteminta ir išanalizuota visuminė šio kapinyno struktūrų ir radinių medžiaga. Ši knyga rengta glaudžiai bendradarbiaujant su muziejaus fondų saugotojais, kadangi didelė dalis Sargėnų kapinyno radinių yra saugomi muziejaus fonduose. Svarbūs ir įgyvendinami projektai. Vienas tokių – Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto įgyvendinamas projektas „I tūkstantmečio po Kr. vario lydinių metalurgijos ir technologijų progreso tyrimai visuomenės socio-ekonominės raidos kontekste“, kurio metu atliekami muziejuje saugomų Kalniškių, Nikėlų, Sargėnų ir Vilkų Kampo kapinynų bei Miežaičių lobio radinių tyrimai.

„Šio projekto esmė – ištirti I-ojo tūkstantmečio vario lydinius ir, nustačius technologinio proceso kaitą, apžvelgti, kaip jie keitė visuomenės socialinę struktūrą ir ekonomiką. Projektas įdomus ir tuo, kad bandoma nustatyti ir suvokti vario lydinių sudėtį, nes nėra šaltinių, kuriuose apie tai būtų kalbama. Tad džiaugiamės galėdami bendradarbiauti su Lietuvos muziejais ir atsakyti į projekte išsikeltus klausimus“,- teigė projekto vadovė doc. dr. Audronė Bliujienė.

Atgal