VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

10.04.Žygis atmintinomis Gelgaudiškio apylinkių vietomis

Antanas Andrijonas

Lietuvos šaulių sąjungos 100-mečiui ir Gelgaudiškio krašto laisvės kovotojų atminimui skirtas žygis rugsėjo 28 d. vyko Gelgaudiškio apylinkėse. Šio viešo renginio dalyviai rinkosi miestelio Kultūros centre, kur juos pasveikino LR Seimo narė Irena Haase, Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vadas ats. kpt. Kęstutis Pileckas, Gelgaudiškio seniūnas Vincas Dobrovolskis. Su 100-metį mininčio Gelgaudiškio šaulių būrio veikla supažindino žurnalistas Antanas Andrijonas, šių apylinkių laisvės kovų istoriją priminė kraštotyrininkas Antanas Bajerčius. Žygį organizavo Kudirkos Naumiesčio šaulių 410 ir Šakių šaulių 405 kuopos.

Jis prasidėjo miestelio centre prie dar 1930 metais, kai buvo minimos Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų mirties metinės, įrengto šaulių skverelio, kurį jie prižiūrėjo ir puoselėjo visą tarpukario laikotarpį. Tais 1930-aisiais Gelgaudiškio būrio šauliai ir valsčiaus bendruomenė skverelyje pasodino ąžuoliuką, kuris tvirtai įsišaknijo ir ūksminga lapija puošia šiandieninio miestelio centrą.

Gelgaudiškio šauliai su Vladu Išganaičiu

1937 metais vadovauti Gelgaudiškio šaulių būriui atvyko Vladas Išganaitis. To laikotarpio istorijoje jis išliko tarp ryškiausių miestelio bendruomenės asmenybių – jį visi pažinojo kaip parapijos kleboną Konstantiną Justiną Augustaitį ir pradžios mokyklos mokytoją Mariją Zubrytę.

V. Išganaitis gimė 1899 metais Jokūbonių k. Paežerėlių vls., Šakių apskr. Nepriklausomybės kovų metais baigė puskarininkių mokyklą, dalyvavo Valkininkų-Giedraičių, Suvalkų fronto karo veiksmuose, mūšiuose su bermontininkais prie Radviliškio. Pasižymėjo darbštumu ir drąsa, apdovanotas medaliais ir ordinais. Jam suteiktas viršilos laipsnis. Pasibaigus kovoms, pasiliko kariuomenėje, ėjo karinio viršilos pareigas. Vėliau mokėsi ir baigė Kauno policijos mokyklą. Pablogėjus sveikatai, pasitraukė iš policijos ir įsijungė į Lietuvos šaulių sąjungos veiklą. Į Sąjungą jis įsijungė 1920 m., kurios veikloje dalyvavo visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį.

Salomėja Prakapienė tarpukario šaulės uniforma, 1938 m.

Gelgaudiškio šaulių būrio vadas Vladas Išganaitis apie 1937 m., iš Kurkausko archyvo

Kalba Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vadas ats. kpt. Kęstutis Pileckas. Pirma iš kairės – LR Seimo narė Irena Haase, antras – kraštotyrininkas Antanas Bajerčius

Jau pirmaisiais darbo mėnesiais Gelgaudiškyje V. Išganaitis sukūrė naujus šaulių būrius aplinkiniuose kaimuose: 32 narių skyrių surinko Žygėnuose (vadas – Kutka, jam padėjo mokytoja Jesevičiūtė), 25 narių skyrių Maštaičiuose (vadas – puskarininkis Stanaitis), 19 narių – Narkūnuose (vadas – grandinis Geležinis), 32 narių – Jotyškiuose (vadas – puskarininkis Jankauskas), 28 narių – Dabituose (vadas – puskarininkis Simaitis), 19 narių – Valenčiūnuose (vadas – puskarininkis Šnipas), 34 narių – Branduoliškiuose (vadas – Vasiliauskas, o vėliau – V. Mikalavičius). o padėjėjais buvo Šimaitis, V. Gruzdaitis ir P. Greitaitis. Iš viso būryje buvo 263 nariai. Šaulėms moterims vadovavo mokytoja Marija Zubrytė, Valentina Barsukytė, valsčiaus policijos viršininko žmona Galbuogienė.

Būrys turėjo savo ugniagesių komandą, kuriai vadovavo Ričardas Palenčius. Futbolo komandą treniravo Antanas Vasiliauskas (1944 m. gegužės 16 d. kartu su kitais gen. P. Plechavičiaus Vietinės rinktinės 310 bataliono 11 karių vokiečiai jį sušaudė Aukštuosiuose Paneriuose prie Vilniaus). 1938 m. šaulių būrio sportininkai nutarė laimėti Šakių apskrities futbolo Sidabro taurę, kuri tuo metu buvo pas Plokščių futbolininkus. Taurę laimėjo ir išsaugojo iki Šaulių sąjungos likvidavimo, 1940-ųjų.

Žygio dalyviai prie skulptūrinės kompozicijos žuvusiems pokario partizanams Gelgaudiškyje

Gelgaudiškio šauliai subūrė pučiamųjų orkestrą, kurio muzikantus apmokė Šakių rinktinės kapelmeisteris Šafas. Vėliau orkestrui vadovavo iš 9-to pėst. pulko orkestro atėjęs muzikantas Vasiliauskas. Veikė šaulių mišrus choras (vadovas – Gelgaudiškio valsčiaus valdybos sekretorius Šukaitis). Šaulės moterys organizavo virimo, siuvimo, mezgimo kursus, aktyviai dalyvavo kultūriniuose renginiuose.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui keli tūkstančiai šaulių atsidūrė JAV. Tarp jų buvo nemažai Gelgaudiškio krašto žmonių. 1952 metų vasarą ten susibūrė šaulių grupė, kuri nusprendė atkurti Lietuvos šaulių sąjungą. Prie jų prisidėjo ir V. Išganaitis. Oficialiai Lietuvos šaulių sąjunga tremtyje (LŠST) atkurta 1954 metų kovo 7 d. Tarp jos pirmininkų iki 1990 metų kovo 11 d. buvo ir V. Išganaitis: Aleksandras Mantautas, Jonas Giedrikas, Alfonsas Valatkaitis, Vladas Išganaitis. Aktyviausi Sąjungos nariai buvo apdovanojami. Tam sudaryta LŠST Šaulių žvaigždės taryba. Pirmuoju jos pirmininku tapo brigados gen. Kazys Musteikis. Tarybos pirmininku yra buvęs ir V. Išganaitis.

1954 metais Čikagoje veiklą pradėjo Vytauto Didžiojo šaulių kuopa. Jos vicepirmininku išrinko V. Išganaitį, kartu jis vadovavo meno kuopelei. 1965–1970 m. LŠST CV pirmininku buvo V. Išganaitis. 1974–1989 metais V. Išganaitis vadovavo Vytauto Didžiojo rinktinei, buvo jos pirmininkas. Čikagoje jis įkūrė Šaulių namus.

1970 metais V. Išganaitis paminėjo savo 70-metį ir 50-ties metų Lietuvos šaulių sąjungoje sukaktį. Sulaukęs 93 metų, mirė 1993 m. rugpjūčio 2 d. Čikagoje.

Priminė kovas už laisvę ir nepriklausomybę

Miestelio pakraštyje esančio Šiliuko gojuje žygeiviai aplankė pokario metais žuvusių partizanų laidojimo vietą ir jiems skirtą skulptūrinę kompoziciją. Pakalniškių kaime jie sustojo kelių kryžkelėje prie Milkšilio, kur tarpukario metais kryžių kaimui buvo pastatęs aktyvus Gelgaudiškio šaulių būrio narys ūkininkas Jonas Sabas, o šių metų rugsėjį kryžiumi pažymėta iš šio krašto kilusių Antrojo pasaulinio karo išminuotojų žūties vieta. Stanaičių kaime jie aplankė memorialą pokario kovoms ir tremties aukoms atminti. Dobilaičių kaime atminimo ženklu įamžinta „Tauro“ apygardos Žalgirio rinktinės 37 kuopos, nuo 1949 m. birželio 1 d. Vasario 16-osios tėvonijos vado Prano Nauburaičio-Tarzano, o Elizavos kaime – paskutinio Tauro apygardos partizano Justino Balčiaus-Plutono ir Strakausko-Povo (Vito Sederevičiaus) žūties vietos.

Susipažindami su šiomis vietovėmis žygio dalyviai įveikė beveik 25 km kelią, aplankė šešias šio krašto šaulių ir laisvės kovų dalyvių veiklos istoriją menančias vietas. Nors diena buvo lietinga, kaimų keliai patižę, kilometras po kilometro žygeiviai kantriai įveikinėjo žemėlapyje nurodytą maršrutą ir vėlyvą popietę vėl susirinko prie Gelgaudiškio kultūros centro. Ten jų laukė poilsis, apdovanojimai, kareiviškoje virtuvėje garuojanti karšta sriuba, kurią išvirė šaulys Gintaras Korsakas.

Žygį įveikė 121 dalyvis, jie suvažiavo iš Marijampolės, Kazlų Rūdos, Pilviškių, Vilkaviškio, Šakių, susirinko iš Gelgaudiškio apylinkių. Renginyje dalyvavo Šakių krašto šauliai veteranai.

Kolektyviai nueiti kilometrai jiems padėjo suvokti aktyvių kelionių pėsčiomis naudą, supažindino su Šakių krašto istorija, tarpukario Lietuvos karių ir šaulių tradicijomis, pokarine partizanų veikla, priminė jų kovas už laisvę ir nepriklausomybę, atliekant pilietinę pareigą Tėvynei.

Atgal