ISTORIJA
07.15. 1410 liepos 15-oji: Žalgirio mūšio diena
1410 m.liepos 15 d. netoli Tanenbergo ir Griunvaldo (Žalgirio) vykęs mūšis tarp jungtinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lnkijos Karalystės pajėgų ir Teutonų ordino.
Šis mūšis buvo ilgo karinio konflikto tarp Teutonų ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, taip pat latentinės Ordino ir Lenkijos Karalystės priešpriešos, kulminacija.
Žalgirio mūšis. Dailininkas Janas Mateika. 1878 m.
Mūšio metu sutriuškinus Ordino pajėgas prasidėjo Ordino valdžios Prūsijoje silpnėjimas, o Lietuvos ir Lenkijos valstybės tapo Europos didžiosiomis valstybėmis.
Žalgirio mūšis buvo vienas didžiausių Viduramžių riterių kariuomenių mūšių ir nuo XIX a. tapo Lenkijos ir Lietuvos nacionaliniu mitu. Įvairūs šaltiniai vertina, kad pusantros paros trukusiame mūšyje dalyvavo 25 000–85 000 žmonių, o žuvo – 15 000–50 000. Lietuvių-lenkų pusėje dalyvavo samdytos totorių, moldavų, čekų pajėgos, kryžiuočius parėmė riteriai iš įvairių Vakarų Europos šalių.
Žalgirio mūšis. Dailininkas Nerijus Dapkevičius
Marienburgo (Malborko) pilyje saugoma kryžiuočių bombarda
Mūšis įvyko tuometinėje ordino teritorijoje, į pietvakarius nuo Olštyno, tarp Griunfeldo, Tanenbergo (dab. Stembarkas) ir Liudviksdorfo (dab. Lodvigovas) kaimelių (tuo metu − Prūsijoje, dabar − Lenkijos teritorijoje). Lenkų istoriografijoje šis mūšis minimas kaip Griunvaldo mūšis, lietuvių – Žalgirio mūšis (vok. grün 'žalias' + vok. Wald 'miškas, giria'), Vokietijoje ir Vakarų šalyse – Tanenbergo mūšis (Tanenbergas – vietovė šalia Griunvaldo).
Mūšis buvo vienas iš didžiausių viduramžių Europoje ir yra laikomas svarbiausia pergale visame LDK gyvavimo laikotarpyje. Mūšiu, kaip šaltiniu, remtasi kuriant romantines legendas, jis yra laikomas nacionaliniu pasididžiavimu, ilgainiui tapo reikšmingas simbolis kovai prieš įsibrovėlius.
Tiesioginė konflikto priežastis buvo nuo 1410 m. Vokiečių Ordino ir Lenkijos ginčijamos Pomerelijos, taip pat Žemaitijos priklausomybės klausimas. 1402 m. Vokiečių ordinui atiteko į rytus nuo Oderio esantis Noimarkas, į kurį pretendavo ir Lenkija. Šalių tarpusavio santykiai dar paaštrėjo.
Po mūšio Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė užėmė daugelį Prūsijos pilių ir pradėjo Marienburgo apgultį. Po dviejų mėnesių apgulties, Marienburgo paimti nepavykus, teko atsitraukti. Netrukus buvo prarastos ir prieš tai užimtos pilys. Gruodžio 9 d. abi pusės paskelbė paliaubas. 1411 m. vasario 1 d. tarp konflikto dalyvių buvo pasirašyta Torūnės taika, pagal kurią Žemaitija iki gyvos galvos užleista Vytautui, Lenkijai atiteko Dobrynė, Kryžiuočių ordinas Lenkijai ir Lietuvai sumokėjo šešių milijonų grašių kontribuciją.
Lietuviai Lenkijoje dalyvauja Žalgirio mūšio inscenizacijoje
Liepos 13-16 dienomis Lietuvos kariuomenės kariai ir karo istorijos klubai dalyvauja Žalgirio mūšio inscenizacijoje Lenkijoje, tikrojoje istorinio mūšio vietoje. Kovose dalyvauja per tūkstantį riterių, o bendrai visoje inscenizacijoje - daugiau, kaip keturi tūkstančiai istorijos entuziastų.
Pagrindinė inscenizacijos kova – istorinis Žalgirio mūšis – įvyko liepos 14 dieną, jame Lietuvai atstovavo ir kovose dalyvavo viduramžių istorijos ir riterių kovų menų rekonstrukcijos klubas „Viduramžių pasiuntiniai" ir Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys atkurtais XIV amžiaus elitinių karių šarvais. Vytauto Didžiojo vaidmenį atliko Lietuvos kariuomenės karininkas majoras Donatas Mazurkevičius.
.jpg)
Viduramžiai.LT nuotraukos
1410 metų liepos 15 dieną Lietuvai ir Lenkijai suvienijus jėgas pavyko sumušti vieną labiausiai organizuotų priešininkų ir pakeisti visos Europos istoriją. Toks jėgų sutelkimas anuomet buvo tikra strateginė partnerystė, kurios tradicijas abi šalys, bendradarbiaudamos karinėje srityje, dalyvaudamos bendrose operacijose tęsia ir dabar.
Atgal
