VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Istorija

07.02. Mindaugas – Lietuvos istorijos karūna

Vytautas Baškys

 

Kasmet dėmesiu ir atida pagerbiame Lietuvos valstybės istorinę atmintį.Karaliaus Mindaugo vainikavimo faktas 1253 m. liepos 6-ąją viduramžių Europoje toks reikšmingas, jog ši diena teikia ypatingą atgarsį Lietuvai ir visam Baltijos kraštui. Didžioji tautos šventė su karaliaus Mindaugo vainikavimo aktu liudija valstybės de facto tapsmą de jure Europoje.  Poetas Bernardas Brazdžionis išaukštino karaliaus Mindaugo karūną: „Uždėjote karaliaus titulo karūną, / Ne man uždėjot, Lietuvai, su ja, / Nenuimta, lietuvis šimtmečiais tebūna“.

Vytautas Baškys

2018 m. Mindaugo karūnavimo dienoje minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį šventę vainikuoja Dainų diena. Šventėje negalima nebūti patriotu. Vasarvidžio saulės ir žalumos sąskambyje iškilmingi Tautinės giesmės-Lietuvos himno žodžiai susilieja su amžių gausmo dvelkimu – Lietuva, Tėvynė, didvyrių žemė... ir palietusi viso pasaulio lietuvių širdis, padeda pajausti asmeninį ryšį su praeitimi, su baltiškojo tapatumo įtvirtinimu – „Vienybė težydi“.

Lietuvos praeitis su istoriniu karaliaus Mindaugo vainikavimu paliečia kiekvieno Lietuvos piliečio jausmus, savigarbą, kelia pasididžiavimą.  Su juo jaučiame reikšmingiausią tautos gyvenimo puslapį. Istorikas Z. Ivinskis, pabrėždamas XIII a. reikšmę viduramžio puošmenų pervertinimui, priešpastatė patį valstybės gyvavimo faktą ir tuo iškėlė užduotį: „objektyviai įvertinti aną lygį, pažinti jį ir įstatyti į atitinkamus ano meto Europos kultūros rėmus“.

Išaukštinant karaliaus Mindaugo nuopelnus skulptorė Lina Kalinauskaitė 2014 m. sukūrė medalį „Didingoji Lietuva". Mindaugas pavaizduotas su kardu rankoje, o aplinkoje mūšio vaizdas primena didžiąsias pergales prie Saulės, Renzės, Durbės ir kitas, kurios iškelia karalių Mindaugą išaukštintu krašto gynybos karvedžiu. Iškaldintas užrašas byloja – Mindaugas Dievo malone Lietuvos karalius. Kitoje medalio pusėje orus užrašas „DIDINGOJI LIETUVA", kurį puošia heraldinis vainikas bei nuo jo sklindantys spinduliai. Mįslingas dalies spindulių bei erdvės užtamsinimas ir  karo raitelis susieja su grėsmėmis, minėtomis krašto gynybos kovomis.

Didingoji Lietuva. Autorė: Lina Kalinauskaitė 2014 m.

Savo ruožtu karo raitelis primena, jog karalius Mindaugas pirmas Šarvuotą raitelį įtvirtino Lietuvos herbu. Jis tuo norėjo parodyti jog: „visi Lietuvos kunigaikščiai privalo būti drąsūs, veiklūs ir gerai šarvuoti“. („Mindaugo knyga“ Istoriniai šaltiniai apie Lietuvos karalių. 2005). Medalio apačioje Lietuvos stulpų ženklas karaliaus Mindaugo laikmetyje pasirodo kaip piliakalnis ir stulpai, kurie žymi pilies gynybinę sieną, ryšium su krikščionybe ant piliakalnio stelos buvo uždėtas skersinis liudija Lietuvą pritapusią prie krikščioniškų Vakarų Europos kraštų. Šis ženklas kiek pakitęs vėl pasirodė Kęstučio valdymo metais, vietoje piliakalnio – vartai.

*

Liepos 6-oji – seniausioji Lietuvos valstybinė šventė, kuria pagerbiame visų amžių, visų kartų siekį gyventi nepriklausomoje valstybėje. Iškilmių dienoje atsiveria tautos teisė į laisvę. Karaliaus Mindaugo išaukštinta Lietuva yra amžių kūrinys, kurį tautai atstovauja karalius Mindaugas. Kiekvieną lietuvį nudžiugina karaliaus 1254 m. kovo 12 d. rašte dovanoti žodžiai, kuriais karalius sveikina visus ir linki sveikatos visiems, kuriuos ši žinia pasieks. Mus pasiekęs garbus sveikinimasprabyla į mūsų sielas, suartina mus su karaliumi, su didžiais praeities įvykiais. Ori žinia yra Lietuvos kultūros paveldo moralinių vertybių iždo brangenybė, liudija šventę kaip sėkmės istoriją,kuri atspindi tautos lūkesčius ir viltis.

Šventinėse publikacijose, kalbose išpuoselėtas istorinis turinys išryškina valstybės tarptautinio precedento prioritetinę reikšmę. Ano meto Romos popiežius Klemensas IV bulėje išaukštino karaliaus Mindaugo nuopelnus, pavadino jį „šviesiuoju karaliumi“. XVI a. Jono Radvano Lietuvio retorikoje: „Šičia stovėjo šventieji karaliai lietuvių kilimo / Švietė aukštai ryškiais spinduliais lietuvių karalius / Mindaugas, jam ant galvos karūna lotynų gulėjo“.

Lietuvos konstitucijos preambulėje yra nuoroda į prieš daugelį amžių sukurtą valstybę. Iš begalinės įvykių ir vertinimų gausos iškylantis XIII a. Mindaugo karūnavimo aktas kaip karaliaus Mindaugo išaukštintas Lietuvos valstybingumo istorinis precedentas užtikrino etninės tautos tapatumo gyvybingumą, kuris XX a. pradžioje įtaigojo  ir pagrindė valstybės atkūrimą, o amžiaus pabaigoje –nepriklausomybės atkūrimą. 1990 m. spalio 25 d. Liepos 6-osios šventė buvo įtvirtinta valstybės simboliu „Mindaugo karūnavimo – Valstybės diena“. 

Lietuvos karaliaus Mindaugo vainikavimas yra ne tik valstybės simbolinis aktas, bet ir svarbiausias mūsų valstybingumo paveldas, kuris išryškina gyvybinį praeities atgarsį dabarčiai bei įtakoja ryšį su ateitimi. Istoriko J. Stakausko XX a. pradžioje disertacija „Lietuva ir Vakarų Europa XIII-me amžiuje" istorinį karaliaus Mindaugodiplomatijos paveldą įvedė į Vakarų Europos kontekstą. Pagarba ir tvirtais istoriniais argumentais išaukštino karaliaus Mindaugo karūnavimą: „Tai buvo didžiausioji Lietuvos šventė, kuriai lygios mūsų kraštas vėliau niekuomet nebuvo matęs“

Istorinis asmenybės autoritetas yra orus valstybinės šventės įvaizdis bei tautos prestižas, kuris ugdo žmogiškąjį pasididžiavimą grindžiančius jausmus. Vasaros dienos vaiskumas papildo šios šventės grožį. Atgimimo metais iškėlus paminklinį akmenį karaliui tarta: „Džiaugsmo diena baltu akmenėliu pažymėta”.

 

 

Atgal