VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Europos Sąjunga

2021-11-24
Europos Sąjungai svarstant idėją suvienodinti minimalios algos (MMA) dydžio kriterijus šalyse narėse, Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigia, kad direktyva neatims iš šalių galimybės pačioms nustatyti MMA.  „Šita direktyva nustato tik struktūrą, bet ne patį dydį, tai vis tiek valstybė turės nusistatyti dydį pati, ir mes jau dabar galime pasakyti, kad 45-50 proc. vidutinio darbo užmokesčio turime ir todėl esminę įtaką minimaliai algai turės tai, koks bus darbo užmokestis. Šioje vietoje šalys narės turės prerogatyvą nusistatyti savo dydžius“, – žurnalistams antradienį kalbėjo Monika Navickienė.  Plačiau
2021-11-21
Europos Komisijos prioritetai yra Europos žaliasis kursas, skaitmeninė ateitis, žmonėms Europos bendros skaitmeninės rinkos sukūrimas,taivieniiš svarbiausių Europos Komisijos prioritetųsaugos ir sveikatos klausimais. Plačiau
2021-11-20
 Vyriausybė posėdyje pritarė Europos Komisijai (EK) teikiamam Partnerystės sutarties, numatančios ES fondų investicijų kryptis ateinančiam programavimo laikotarpiui, projektui. Plačiau
2021-11-20
Europos Komisijos kasmet skelbiamoje Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) ataskaitoje Lietuvos vertinimas viršijo bendrą Europos Sąjungos vidurkį Plačiau
2021-11-17
Po pandemijos sukelto nuosmukio ES ekonomika atsigauna sparčiau, nei tikėtasi. Įsibėgėjant skiepijimo kampanijoms ir pradėjus švelninti ribojimus, pavasarį augimas atsinaujino ir dėl ekonomikos atvėrimo visą vasarą nemažėjo. Prognozuojama, kad, nepaisant kylančių kliūčių, ES ekonomika per prognozės laikotarpį toliau augs: 2021 m. augimo tempas sieks 5 proc., 2022 m. – 4,3 proc., o 2023 m. – 2,5 proc. Numatoma, kad euro zonos augimo tempas 2021 ir 2022 m. bus toks pat kaip ES, o 2023 m. jis sieks 2,4 proc. Tokia perspektyva iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: nuo COVID-19 pandemijos raidos ir nuo to, kokiu tempu pasiūla prisitaikys prie sparčių esminių paklausos pokyčių atvėrus ekonomiką. Plačiau
2021-11-14
 Europos Komisija paskelbė 2021 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) rezultatus, kurie rodo ES valstybių narių pažangą skaitmeninio konkurencingumo srityje, susijusią su žmogiškuoju kapitalu, plačiajuosčiu ryšiu, skaitmeninių technologijų integravimu įmonėse ir skaitmeninėmis viešosiomis paslaugomis. Daugiausia 2020 m. pirmo ir antro ketvirčio duomenimis pagrįstose 2021 m. DESI ataskaitose matyti svarbiausi skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės pokyčiai pirmaisiais COVID-19 pandemijos metais. Tačiau duomenys nerodo, ar dėl COVID-19 imta daugiau naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, ar augo jų pasiūla ir kokių vaisių atnešė per tą laiką įgyvendinta politika. Tai bus aiškiau atsiskleis 2022 m. leidinyje. Plačiau
2021-11-06
 Eurokomisaras, atsakingas už žaliojo kurso politiką, Frans Timmermans, vykstant energijos kainų krizei, siekia kelti mokesčius būstams ir automobiliams. Šie mokesčiai tik dar labiau apkrautų europiečių namų ūkius. Lenkija, Vengrija, Čekija ir Slovakija laikosi pozicijos prieš tokius mokesčius, nes šie, pagal šalis, yra per dideli ir per ankstyvi.  Eurokomisaras, atsakingas už žaliojo kurso politiką, Frans Timmermans, vykstant energijos kainų krizei, siekia kelti mokesčius būstams ir automobiliams. Šie mokesčiai tik dar labiau apkrautų europiečių namų ūkius. Lenkija, Vengrija, Čekija ir Slovakija laikosi pozicijos prieš tokius mokesčius, nes šie, pagal šalis, yra per dideli ir per ankstyvi. Plačiau
2021-10-23
Praėjus trims dešimtmečiams po Sovietų Sąjungos žlugimo, autoritetingų teisės mokslininkų ir praktikų teigimu, pagaliau pavyko pasiekti persilaužimą prieš Baltijos šalių gyventojus vykdytų sovietinių nusikaltimų teisiniame vertinime. Plačiau
2021-10-21
Europos Komisija priėmė komunikatą, kuriame apžvelgiamos po COVID-19 krizės pasikeitusios ekonomikos valdymo sąlygos ir atnaujinamos viešos diskusijos dėl ES ekonomikos valdymo sistemos peržiūros. Komunikate atsižvelgiama į Europos Komisijos Pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešime apie Sąjungos padėtį prisiimtą įsipareigojimą siekti bendro sutarimo dėl ES ekonomikos valdymo sistemos ateities. Europos Komisija buvo sustabdžiusi šias viešas diskusijas (jos pirmą kartą pradėtos 2020 m. vasario mėn.), kad galėtų daugiausia dėmesio skirti reagavimui į COVID-19 pandemijos ekonominį ir socialinį poveikį. Plačiau
2021-10-06
Europos Komisijos narė Ilva Johanson (Ylva Johansson) antradienį Europos Parlamento plenarinėje sesijoje pagyrė Lietuvos valdžios institucijas, kurios efektyviai dirbo kartu su Europos partneriais sprendžiant nelegalių migrantų iš Baltarusijos į ES krizę. „ES parodė savo solidarumą su šalimis narėmis. Lietuvoje lankiausi rugpjūtį, mes aktyvavome mūsų agentūrų skubią paramą ir ES Civilinės saugos mechanizmą. Lietuvos valdžios institucijos labai gerai dirbo kartu su Europos partneriais sprendžiant šią krizę. Noriu padėkoti joms už skaidrumą ir jų europietišką požiūrį“, – sakė EK narė. Plačiau
2021-09-21
Pereinant prie neutralaus ŠESD poveikio ekonomikos reikės didelių privačiųjų ir viešųjų investicijų, tačiau ES nepakankamai stengiasi nukreipti lėšas į tvarią veiklą. Tokia išvada padaryta Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje, kurioje ES raginama imtis nuoseklesnių veiksmų. Nors Europos Komisija savo dėmesį pagrįstai sutelkė į skaidrumo rinkoje didinimą, auditoriai kritikuoja tai, kad nebuvo papildomų priemonių, kuriomis būtų sprendžiamas aplinkos apsaugos ir socialinių sąnaudų, susidarančių dėl netvarios ekonominės veiklos, klausimas. Ataskaitoje teigiama, kad Komisija turi taikyti nuoseklius kriterijus ES biudžeto investicijų tvarumui nustatyti ir tikslingiau nukreipti pastangas tvarioms investavimo galimybėms kurti. Plačiau
2021-09-16
Vakar Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen Europos Parlamento plenariniame posėdyje skaitė metinį pranešimą apie Europos Sąjungos padėtį. Metiniame pranešime EK Pirmininkė kalbėjo apie ES laimėjimus bei patiriamus iššūkius ir pristatė naujus pasiūlymus, kurie būtų naudingi visiems europiečiams – nuo pasirengimo visuomenės sveikatos grėsmėms ir socialinių aspektų iki lyderystės technologijų srityje ir saugumo. Kreipdamasi į Europos Parlamento narius Ursula von der Leyen išreiškė ir palaikymą Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai sprendžiant migracijos klausimus. Plačiau
2021-09-14
Remiantis Europos Audito Rūmų paskelbta specialiąja ataskaita, ES bendradarbiavimas su ES nepriklausančiomis šalimis buvo neefektyvus užtikrinant, kad neteisėtai ES teritorijoje esantys migrantai grįžtų į savo šalis. 2015–2020 m. laikotarpiu ES padarė tik nedidelę pažangą sudarydama readmisijos susitarimus su ES nepriklausančiomis šalimis. Be to, ES veiksmai nebuvo pakankamai racionalizuoti, kad būtų užtikrinta, jog ES nepriklausančios šalys praktiškai vykdytų savo readmisijos įsipareigojimus. Plačiau
2021-09-01
Vakar ES pasiekė labai svarbų etapą – 70 proc. suaugusių gyventojų jau yra visiškai paskiepyti. Iš viso daugiau kaip 256 mln. suaugusių ES gyventojų jau yra gavę visas reikiamas vakcinos dozes. Plačiau
2021-07-30
Lietuvos gyventojai ir įmonės linkę bylinėtis su valstybe. Naujausiais Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) duomenimis, jame iš mūsų šalies sulaukiama bene 3 kartus daugiau peticijų nei visų besikreipiančiųjų bendras vidurkis. Plačiau
2021-07-21
Europos Komisija paskelbė antrąją teisinės valstybės principo taikymo Europos Sąjungoje ataskaitą: komunikatą apie padėtį visoje ES ir kiekvienai valstybei narei skirtus atskirus šalies skyrius. 2021 m. ataskaitoje apžvelgiami pokyčiai nuo 2020 m. rugsėjo mėn., išsamiau vertinamos ankstesnėje ataskaitoje nustatytos problemos ir atsižvelgiama į COVID-19 pandemijos poveikį. Apskritai iš ataskaitos matyti, kad valstybėse narėse įvyko daug teigiamų pokyčių, be kita ko, sprendžiamos 2020 m. ataskaitoje nustatytos problemos. Tačiau esama padėtis tebekelia susirūpinimą, o susirūpinimas dėl padėties kai kuriose valstybėse narėse net išaugo, pavyzdžiui, dėl teisminių institucijų nepriklausomumo ir žiniasklaidos padėties. Plačiau
2021-07-08
Prognozuojama, kad Europos ekonomika atsigaus greičiau, nei buvo numatyta anksčiau, nes veikla pirmąjį metų ketvirtį viršijo lūkesčius, o dėl pagerėjusios sveikatos padėties antrąjį ketvirtį buvo greičiau sumažinti pandemijos kontrolės apribojimai. Pagal 2021 m. vasaros tarpinę ekonominę prognozę numatoma, kad šiais metais ES ekonomika augs 4,8 %, o 2022 m. – 4,5 %. Palyginti su ankstesne pavasario prognoze, 2021 m. augimo tempas yra gerokai didesnis ES (+0,6 proc. punkto) ir euro zonoje (+0,5 proc. punkto), o 2022 m. – šiek tiek didesnis abiejuose regionuose (+0,1 proc. punkto). Numatoma, kad infliacija ES šiais metais vidutiniškai sieks 2,2 % (+0,3 proc. punkto, palyginti su pavasario prognoze), o 2022 m. – 1,6 % (+0,1 proc. punkto). Prognozuojama, kad 2021 m. infliacija euro zonoje vidutiniškai sieks 1,9 % (+0,2 proc. punkto), o 2022 m. – 1,4 % (+0,1 proc. punkto). Plačiau
2021-06-30
COVID-19 pandemija parodė, kaip svarbu imtis priemonių siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, taip pat visuomenės funkcionavimą ir ypatingos svarbos ekonominės ir socialinės veiklos tęstinumą. Atsižvelgdama į tai, šiandien Europos Komisija sustiprina savo įsipareigojimą atnaujinti darbuotojų saugos ir sveikatos taisykles priimdama 2021-2027 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginę programą. Plačiau
2021-06-17
Vakar Europos Vadovų Tarybos pavedimu Europos Komisija ir Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai pateikė bendrą komunikatą dėl ES santykių su Rusija. Komunikate išdėstytos rekomendacijos prieš birželio 24 ir 25 d. vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kaip geriau įgyvendinti ES politiką dėl Rusijos. Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „ES ir Rusiją sieja istorija, geografija ir žmonės. Dabar mūsų santykiai sudėtingi. Turime matyti iššūkius ir pasinaudoti galimybėmis. Dėl Rusijos vyriausybės sąmoningų sprendimų ir agresyvių veiksmų pastaraisiais metais padėtis palaipsniui vis blogėjo. ES ir Rusijos santykių valdymas tebėra itin svarbus strateginis ES uždavinys. Reaguodama į tai, ES turi toliau veikti vieningai ir nuosekliai ginti mūsų pagrindines vertybes ir interesus.“ Plačiau
2021-06-09
2020 m. ES biudžeto veiklos rezultatų ataskaitoje pabrėžiamas spartus ir visuotinis ES atsakas į koronaviruso krizę drauge siekiant pagrindinių ES prioritetų Vakar Europos Komisija pristatė du vienas kitą papildančius ES biudžeto veiklos rezultatų dokumentus: metinę ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą ir Komunikatą dėl ES ilgalaikio biudžeto veiklos peržiūros plano 2021–2027 m. Metinė ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaita yra dokumentas, kuriuo Europos Komisija prisiima visą politinę atsakomybę už praėjusių metų ES biudžeto valdymą. Iš 2020 m. ataskaitos matyti, kad ES, siekdama sušvelninti koronaviruso krizę ir jos pasekmes, savo 2020 m. biudžetą naudojo greitai ir veiksmingai. Vos per kelias savaites ES sutelkė visas įmanomas lėšas pagal savo kompetenciją biudžeto srityje. Lėšos buvo skubiai panaudotos taikant naujas esamų programų, kaip antai struktūrinių fondų, lankstumo galimybes arba įgyvendinant naujas iniciatyvas. Plačiau