Liepos 1 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 50-joje sesijoje sėkmingai patvirtinta Lietuvos visuotinės periodinės peržiūros trečiojo ciklo ataskaita.

Ilgas ir komplikuotas ekstradicijos procedūras prieš beveik du dešimtmečius pakeitė Europos arešto orderis. Šiandien Lietuva – tarp sparčiausiai šiuos teisminius veiksmus įvykdančių Europos Sąjungos šalių.

Europos Komisija priėmė pasiūlymą mobilizuoti 600 mln. EUR iš Europos plėtros fondo rezervų dabartinei apsirūpinimo maistu krizei, kurią sunkina Rusijos invazija į Ukrainą, spręsti. Šios lėšos padės Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalims įveikti krizę teikiant humanitarinę pagalbą, remiant tvarią gamybą ir maisto sistemų atsparumą ir skiriant makroekonominę paramą.

Paskelbti specialiosios „Eurobarometro“ apklausos rezultatai rodo, kad Europos piliečiai tvirtai remia bendrą saugumo ir gynybos politiką ir tikisi, kad ES palaipsniui išsivaduos iš priklausomybės nuo rusiškų energijos šaltinių. Apklausa taip pat patvirtina, kad ES atsakas į Rusijos agresiją prieš Ukrainą sulaukė plačios paramos.

Vakar Europos Komisija pasiūlė 2023 m. metinį 185,6 mlrd. EUR ES biudžetą. Jis turėtų būti papildytas maždaug 113,9 mlrd. EUR dotacijomis pagal priemonę „NextGenerationEU“. Naudojantis ES biudžetu toliau bus telkiamos didelės investicijos, padėsiančios didinti Europos strateginį savarankiškumą, skatinti besitęsiantį ekonomikos atsigavimą, užtikrinti tvarumą ir kurti darbo vietas. Europos Komisija ir toliau teiks pirmenybę žaliosioms ir skaitmenizavimo investicijoms, kartu reaguodama į neatidėliotinus poreikius, kylančius dėl pastarojo meto ir būsimų krizių.

Europos Komisija pristatė pasiūlymą, kaip atnaujinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų. Jame numatytos priemonės, kurios leis sugriežtinti kontrolę ir sumažinti šių medžiagų emisijas. Nustatomas naujas reikalavimas ozono sluoksnį ardančias medžiagas surinkti iš izoliavimo putų renovuojant ar griaunant pastatus ir jas sutvarkyti.

Europos Sąjungos Taryba antradienį priėmė reglamentą dėl laikino Bendrijos prekybos su Ukraina liberalizavimo ir lengvatų papildymo, vieneriems metams atšaukiant muitus visam Ukrainos eksportui į ES. ES Tarybos pranešime spaudai pažymima, kad šiomis priemonėmis ES siekia iš esmės paremti Ukrainos ekonomiką.

Remiantis nauja Europos Audito Rūmų ataskaita, Europos Komisija nustatė pagrindines ES mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) tarptautinimo kliūtis ir ėmėsi įvairių priemonių

 2020 m. vasario mėn. ETTC (Europos Teisės ir Teisingumo Centras) paskelbė labai plačiai paplitusią ataskaitą apie NVO ir EŽTT (Europos Žmogaus Teisių Teismo) teisėjus, kuri atskleidė, kad mažiausiai 22 iš šimto pastarųjų EŽTT teisėjų yra dirbę septyniuose fonduose ir NVO ir darė sprendimus daugelyje bylų, gindami jų pačių organizacijas, tokiu būdu atsidurdami akivaizdaus interesų konflikto situacijoje.

Žinių ekonomikoje intelektinės nuosavybės teisėms tenka svarbus vaidmuo: jomis užtikrinama, kad įmonės ir dizaineriai iš savo kūrinių galėtų uždirbti. 

Europos Komisija patvirtino pagrindinį 2021–2027 m. programavimo laikotarpio strateginį dokumentą – Partnerystės sutartį Lietuvai, pagal kurią numatoma investuoti beveik 6,4 mlrd. eurų. Papildomai Lietuva prisidės 1,7 mlrd. eurų nacionalinio kofinansavimo lėšomis, todėl bendra investicijų apimtis bus 8 mlrd. eurų. Tai yra trečioji Europos Komisijos patvirtinta Partnerystės sutartis ES šaliai narei, po Graikijos ir Vokietijos. 

Užsienio reikalų komiteto pirmininkės Laimos Andrikienės teigimu, dėl Vengrijos užimtos laikysenos Rusijos sukelto karo Ukrainoje atžvilgiu gali tekti persvarstyti, ar Vengrija vis dar atitinka narystės Europos Sąjungoje (ES) kriterijus. L. Andrikienės nuomone, Vengrijai ir toliau priešinantis gamtinių dujų iš Rusijos embargui, šalies atitikmuo ES kriterijams gali paaiškėti po balsavimo dėl šeštojo sankcijų paketo Kremliui. Į šį sankcijų paketą būtent ir yra įtrauktas rusiškos naftos ir dujų tiekimo draudimas į ES valstybes.

 Europos Komisija pasiūlė Centrinių vertybinių popierių depozitoriumų reglamento pakeitimų, kad būtų padidintas ES atsiskaitymo rinkų veiksmingumas, kartu apsaugant finansinį stabilumą. Šiandienos pasiūlymas yra vienas iš pagrindinių 2020 m. kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų plano komponentų.

Kremliui. Trys mūsų priimtų griežtų sankcijų rinkiniai, taip pat jų taikymo srities išplėtimas šią savaitę Negailestinga Rusijos invazija į Ukrainą tęsiasi. Civiliai gyventojai nuolat puolami, be kita ko, mokyklose, daugiabučiuose ir ligoninėse. Nepaisant pakartotinių Ukrainos pasiūlymų, Rusija iki šiol neparodė jokio noro rimtai dalyvauti derybose dėl diplomatinio sprendimo. Priešingai, visi girdime tik naują melą ir melagingus kaltinimus. Koks cinizmas – humanitarinės pagalbos koridoriai vis dar neatidaromi arba Rusijos pajėgos juos sprogdina netrukus po paskelbimo apie jų atidarymą.

Šiandien Europos Komisija Ukrainai išmokėjo 300 mln. EUR skubią makrofinansinę pagalbą. 

Širdingai sveikinu atvykus. Labai džiaugiuosi vėl matydama jus čia, Berlaymonte. Jūsų vizitas į Europą parodo, kaip glaudžiai Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos bendradarbiauja reaguodamos į beatodairišką Putino įsiveržimą į Ukrainą. 

Po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą Europos Komisija, reikšdama solidarumą su Ukrainos žmonėmis, nusprendė sustabdyti bendradarbiavimą su Rusijos subjektais mokslinių tyrimų, mokslo ir inovacijų srityse. 

„Karui Ukrainoje tebesitęsiant, o ukrainiečiams drąsiai kovojant už savo šalį, Europos Sąjunga dar kartą didina paramą Ukrainai ir sankcijas agresorei – V. Putino Rusijai.

Siekiant sustiprinti NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę Rukloje papildomus karinius pajėgumus Lietuvoje dislokuoja Norvegija. Šiandien  į Lietuvą atvyko papildomas 60 karių norvegų mechanizuotas pėstininkų būrys su papildomais paramos elementais. Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje sustiprinimas turi ypatingą svarbą – sąjungininkų karinis buvimas Lietuvoje yra pagrindinis atgrasymo veiksnys.

Kuo griežčiausiai smerkiame precedento neturinčią Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą. Savo neišprovokuotais ir nepagrįstais kariniais veiksmais Rusija šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę ir kenkia Europos ir pasaulio saugumui bei stabilumui. Apgailestaujame dėl žūčių ir žmonių kančių.