Pereinant prie neutralaus ŠESD poveikio ekonomikos reikės didelių privačiųjų ir viešųjų investicijų, tačiau ES nepakankamai stengiasi nukreipti lėšas į tvarią veiklą. Tokia išvada padaryta Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje, kurioje ES raginama imtis nuoseklesnių veiksmų. Nors Europos Komisija savo dėmesį pagrįstai sutelkė į skaidrumo rinkoje didinimą, auditoriai kritikuoja tai, kad nebuvo papildomų priemonių, kuriomis būtų sprendžiamas aplinkos apsaugos ir socialinių sąnaudų, susidarančių dėl netvarios ekonominės veiklos, klausimas. Ataskaitoje teigiama, kad Komisija turi taikyti nuoseklius kriterijus ES biudžeto investicijų tvarumui nustatyti ir tikslingiau nukreipti pastangas tvarioms investavimo galimybėms kurti.

Vakar Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen Europos Parlamento plenariniame posėdyje skaitė metinį pranešimą apie Europos Sąjungos padėtį. Metiniame pranešime EK Pirmininkė kalbėjo apie ES laimėjimus bei patiriamus iššūkius ir pristatė naujus pasiūlymus, kurie būtų naudingi visiems europiečiams – nuo pasirengimo visuomenės sveikatos grėsmėms ir socialinių aspektų iki lyderystės technologijų srityje ir saugumo. Kreipdamasi į Europos Parlamento narius Ursula von der Leyen išreiškė ir palaikymą Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai sprendžiant migracijos klausimus.

Remiantis Europos Audito Rūmų paskelbta specialiąja ataskaita, ES bendradarbiavimas su ES nepriklausančiomis šalimis buvo neefektyvus užtikrinant, kad neteisėtai ES teritorijoje esantys migrantai grįžtų į savo šalis. 2015–2020 m. laikotarpiu ES padarė tik nedidelę pažangą sudarydama readmisijos susitarimus su ES nepriklausančiomis šalimis. Be to, ES veiksmai nebuvo pakankamai racionalizuoti, kad būtų užtikrinta, jog ES nepriklausančios šalys praktiškai vykdytų savo readmisijos įsipareigojimus.

Vakar ES pasiekė labai svarbų etapą – 70 proc. suaugusių gyventojų jau yra visiškai paskiepyti. Iš viso daugiau kaip 256 mln. suaugusių ES gyventojų jau yra gavę visas reikiamas vakcinos dozes.

Lietuvos gyventojai ir įmonės linkę bylinėtis su valstybe. Naujausiais Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) duomenimis, jame iš mūsų šalies sulaukiama bene 3 kartus daugiau peticijų nei visų besikreipiančiųjų bendras vidurkis.

Europos Komisija paskelbė antrąją teisinės valstybės principo taikymo Europos Sąjungoje ataskaitą: komunikatą apie padėtį visoje ES ir kiekvienai valstybei narei skirtus atskirus šalies skyrius. 2021 m. ataskaitoje apžvelgiami pokyčiai nuo 2020 m. rugsėjo mėn., išsamiau vertinamos ankstesnėje ataskaitoje nustatytos problemos ir atsižvelgiama į COVID-19 pandemijos poveikį. Apskritai iš ataskaitos matyti, kad valstybėse narėse įvyko daug teigiamų pokyčių, be kita ko, sprendžiamos 2020 m. ataskaitoje nustatytos problemos. Tačiau esama padėtis tebekelia susirūpinimą, o susirūpinimas dėl padėties kai kuriose valstybėse narėse net išaugo, pavyzdžiui, dėl teisminių institucijų nepriklausomumo ir žiniasklaidos padėties.

Prognozuojama, kad Europos ekonomika atsigaus greičiau, nei buvo numatyta anksčiau, nes veikla pirmąjį metų ketvirtį viršijo lūkesčius, o dėl pagerėjusios sveikatos padėties antrąjį ketvirtį buvo greičiau sumažinti pandemijos kontrolės apribojimai. Pagal 2021 m. vasaros tarpinę ekonominę prognozę numatoma, kad šiais metais ES ekonomika augs 4,8 %, o 2022 m. – 4,5 %. Palyginti su ankstesne pavasario prognoze, 2021 m. augimo tempas yra gerokai didesnis ES (+0,6 proc. punkto) ir euro zonoje (+0,5 proc. punkto), o 2022 m. – šiek tiek didesnis abiejuose regionuose (+0,1 proc. punkto). Numatoma, kad infliacija ES šiais metais vidutiniškai sieks 2,2 % (+0,3 proc. punkto, palyginti su pavasario prognoze), o 2022 m. – 1,6 % (+0,1 proc. punkto). Prognozuojama, kad 2021 m. infliacija euro zonoje vidutiniškai sieks 1,9 % (+0,2 proc. punkto), o 2022 m. – 1,4 % (+0,1 proc. punkto).

COVID-19 pandemija parodė, kaip svarbu imtis priemonių siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, taip pat visuomenės funkcionavimą ir ypatingos svarbos ekonominės ir socialinės veiklos tęstinumą. Atsižvelgdama į tai, šiandien Europos Komisija sustiprina savo įsipareigojimą atnaujinti darbuotojų saugos ir sveikatos taisykles priimdama 2021-2027 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginę programą.

Vakar Europos Vadovų Tarybos pavedimu Europos Komisija ir Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai pateikė bendrą komunikatą dėl ES santykių su Rusija. Komunikate išdėstytos rekomendacijos prieš birželio 24 ir 25 d. vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kaip geriau įgyvendinti ES politiką dėl Rusijos. Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „ES ir Rusiją sieja istorija, geografija ir žmonės. Dabar mūsų santykiai sudėtingi. Turime matyti iššūkius ir pasinaudoti galimybėmis. Dėl Rusijos vyriausybės sąmoningų sprendimų ir agresyvių veiksmų pastaraisiais metais padėtis palaipsniui vis blogėjo. ES ir Rusijos santykių valdymas tebėra itin svarbus strateginis ES uždavinys. Reaguodama į tai, ES turi toliau veikti vieningai ir nuosekliai ginti mūsų pagrindines vertybes ir interesus.“

2020 m. ES biudžeto veiklos rezultatų ataskaitoje pabrėžiamas spartus ir visuotinis ES atsakas į koronaviruso krizę drauge siekiant pagrindinių ES prioritetų Vakar Europos Komisija pristatė du vienas kitą papildančius ES biudžeto veiklos rezultatų dokumentus: metinę ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą ir Komunikatą dėl ES ilgalaikio biudžeto veiklos peržiūros plano 2021–2027 m. Metinė ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaita yra dokumentas, kuriuo Europos Komisija prisiima visą politinę atsakomybę už praėjusių metų ES biudžeto valdymą. Iš 2020 m. ataskaitos matyti, kad ES, siekdama sušvelninti koronaviruso krizę ir jos pasekmes, savo 2020 m. biudžetą naudojo greitai ir veiksmingai. Vos per kelias savaites ES sutelkė visas įmanomas lėšas pagal savo kompetenciją biudžeto srityje. Lėšos buvo skubiai panaudotos taikant naujas esamų programų, kaip antai struktūrinių fondų, lankstumo galimybes arba įgyvendinant naujas iniciatyvas.

Vakar Europos Komisija priėmė Komunikatą dėl pasaulinio požiūrio į mokslinius tyrimus ir inovacijas – Europos tarptautinio bendradarbiavimo kintančiame pasaulyje strategiją. Taip ES siekia imtis vadovaujamo vaidmens remiant tarptautines mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystes ir pateikti novatoriškų sprendimų, kad mūsų visuomenė taptų žalia, skaitmeninė ir sveika.                                                                                                                   Už prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusią Europą atsakinga vykdomoji Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Margrethe Vestager teigė: „Atvirumas visada buvo mūsų bendradarbiavimo su kitomis pasaulio šalimis kertinis akmuo. Mūsų atsakas į pandemiją patvirtino, kad atviresnis mokslas, dalijimasis duomenimis ir rezultatais yra naudingas Europos ir viso pasaulio žmonėms. Ši strategija padės mums sukurti pasaulinę kritinę mokslinių tyrimų ir inovacijų masę, padėsiančią mums rasti šiandienos neatidėliotinų pasaulinių uždavinių sprendimus.“

Europos Komisija patvirtino naujas tvaresnės ir konkurencingesnės ES akvakultūros strategines gaires. Tai bendra Europos Komisijos, valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų vizija, kokia sektoriaus plėtra padėtų tiesiogiai įgyvendinti Europos žaliąjį kursą, ypač strategiją „Nuo ūkio iki stalo“. Šios gairės padės ES akvakultūros sektoriui tapti konkurencingesniam ir atsparesniam ir mažinti žalingą poveikį aplinkai ir klimatui.

Europos Komisija siūlo naujas taisykles ir veiksmus, kuriais siekia padėti Europai tapti pasauliniu patikimo dirbtinio intelekto (DI) centru. Nauju DI reglamentu bus užtikrinta, kad europiečiai galėtų pasitikėti dirbtinio intelekto teikiamomis galimybėmis.

Remiantis nauja Europos Audito Rūmų ataskaita, ES dar gerokai atsilieka nuo savo Žaliojo kurso tikslo iki 2025 m. įrengti 1 milijoną įkrovimo punktų ir ji neturi bendro strateginio elektromobilumo veiksmų plano. Nepaisant sėkmės pavyzdžių, kaip antai skatinant taikyti bendrą ES elektros energijos kištuko standartą elektra varomoms transporto priemonėms įkrauti ir gerinant prieigą prie įvairių įkrovimo tinklų, vis dar yra kliūčių keliauti visoje ES elektra varomomis transporto priemonėmis. Auditoriai nustatė, kad viešų įkrovimo stočių prieinamumas įvairiose šalyse gerokai skiriasi, mokėjimo sistemos nėra suderintos, o naudotojams trūksta informacijos tikruoju laiku.

EK ataskaitoje nustatyta, kad 2020 m. pagal šią priemonę parama suteikta 25–30 milijonų žmonių. Tai sudaro maždaug ketvirtadalį visų 18 paramą gavusių valstybių narių dirbančių asmenų. Be to, nustatyta, kad SURE paramą gavo 1,5–2,5 milijono nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusių įmonių. Ši parama joms suteikė galimybę išlaikyti darbuotojus. Dėl aukšto ES kredito reitingo, naudodamosi SURE, valstybės narės sutaupė apie 5,8 mlrd. EUR palūkanoms mokėti reikalingos sumos, palyginti su palūkanomis, kurias jos būtų mokėjusios, jei pačios būtų išleidusios valstybės skolos vertybinius popierius. Tikėtina, kad dėl būsimų išmokų bus sutaupyta dar daugiau lėšų.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pirmadienį perspėjo, kad Bendrija gali blokuoti vakcinų nuo koronaviruso eksportą, Italijai sustabdžius vieną siuntą į Australiją. Tai nebuvo vienkartinis dalykas“, – verslo savaitraščiui „Wirtschaftswoche“ sakė EK vadovė. Roma praėjusią savaitę informavo, kad užblokavo Australijai skirtą siuntą su 250 700 „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso dozių, motyvuodama skiepų stygiumi Europoje ir tuo, jog Australijai jie nėra skubiai reikalingi. Teisindama Italijos veiksmus U. von der Leyen sakė, kad „AstraZeneca“ pristatė mažiau nei 10 proc. laikotarpiui nuo gruodžio iki kovo Europos Sąjungos užsakytų dozių.

Vakar paskelbtoje nuomonėje Europos Audito Rūmai išreiškė tam tikrą susirūpinimą dėl neseniai pateikto pasiūlymo dėl prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo Šis 5 milijardų eurų fondas – tai solidarumo priemonė, skirta remti tas valstybes nares, regionus ir sektorius, kuriuos labiausiai paveikė Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES. Auditorių teigimu, nors pasiūlymu valstybėms narėms suteikiama lankstumo, rezervo struktūra kelia tam tikro neaiškumo ir rizikos.

Antradienį užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius dalyvavo Europos Sąjungos (ES) Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) ministrų vaizdo konferencijoje, kurioje vyko pasiruošimas vasario 25–26 d. Europos Vadovų Tarybos (EVT) narių vaizdo konferencijai ir jos darbotvarkės klausimams – atsakui į COVID-19 pandemijos koordinavimą, saugumo ir gynybos politikai, ES kaimynystės klausimams. Ministrai taip pat aptarė Europos demokratijos veiksmų plano įgyvendinimą, Konferencijos dėl Europos ateities organizavimą bei ES ir Jungtinės Karalystės santykius, sakoma Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime.

2020 m. vasario 5 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) „Baltic+“ grupei priklausančios delegacijos pasirašė bendrą pareiškimą, skirtą Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos vadovui ir šalims narėms dėl nuosprendžio Aleksejui Navalnui ir Rusijos Federacijos demokratinės opozicijos, pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos slopinimo ir persekiojimo. „Po gėdingos ETPA sesijos, kai buvo atsisakyta surengti skubius debatus ir tuo pačiu parengti rezoliuciją dėl A. Navalno sulaikymo ir įkalinimo, šis dokumentas yra bent šiokia tokia moralinė kompensacija. Tai stipri pozicija išreikšta Europos valstybių, gerai pažįstančių Putino geopolitiką“, – sako Seimo delegacijos ETPA pirmininkas Emanuelis Zingeris.

Privačiųjų ir viešųjų subjektų gebėjimas įsisavinti ir plėtoti pažangiausias technologijas ES valstybėse narėse labai skiriasi. Siekdama mažinti ši atotrūkį inovacijų srityje, ES vis daugiau dėmesio skyrė tam, kad būtų užtikrintas platesnis dalyvavimas jos mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) finansavimo programose, nustatytos konkrečios priemonės, kuriomis būtų išnaudojamas šalių, kuriose diegiama mažai inovacijų, potencialas ir skatinama sinergija su Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESI fondais). Europos Audito Rūmai atlieka auditą, skirtą įvertinti veiksmus, kurių ėmėsi Europos Komisija, kad pasiektų šį programos „Horizontas 2020“ dalyvių skaičiaus didinimo tikslą.