VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Europos Sąjunga

04.14. ES turi sparčiau diegti įkrovimo infrastruktūrą, kad paskatintų proveržį elektromobilumo srityje

Remiantis nauja Europos Audito Rūmų ataskaita, ES dar gerokai atsilieka nuo savo Žaliojo kurso tikslo iki 2025 m. įrengti 1 milijoną įkrovimo punktų ir ji neturi bendro strateginio elektromobilumo veiksmų plano. Nepaisant sėkmės pavyzdžių, kaip antai skatinant taikyti bendrą ES elektros energijos kištuko standartą elektra varomoms transporto priemonėms įkrauti ir gerinant prieigą prie įvairių įkrovimo tinklų, vis dar yra kliūčių keliauti visoje ES elektra varomomis transporto priemonėmis. Auditoriai nustatė, kad viešų įkrovimo stočių prieinamumas įvairiose šalyse gerokai skiriasi, mokėjimo sistemos nėra suderintos, o naudotojams trūksta informacijos tikruoju laiku.

Nors dėl COVID-19 pandemijos apskritai sumažėjo naujų transporto priemonių registracija, elektrinių ir į lizdą jungiamų hibridinių transporto priemonių rinkos dalis labai padidėjo. Vis dėlto, įkrovimo tinklai tokiu pat tempu nediegiami.

„Elektromobilumui reikia pakankamos įkrovimo infrastruktūros. Tačiau tam, kad ši infrastruktūra būtų kuriama, reikia daugiau tikrumo dėl elektra varomų transporto priemonių naudojimo lygio, – teigė už ataskaitą atsakingas Audito Rūmų narys Ladislavas Balko. – Praėjusiais metais kas dešimtas ES parduotas automobilis buvo varomas elektra, tačiau įkrovimo infrastruktūra visoje ES yra prieinama nevienodai. Manome, kad Komisija turėtų labiau stengtis paremti visos ES tinklo aprėptį ir užtikrinti, kad finansavimas būtų skiriamas ten, kur jo labiausiai reikia.“

ES remia valstybių narių elektros įkrovimo infrastruktūros diegimą politikos priemonėmis, koordinavimu ir finansavimu. Auditorių teigimu, nebuvo atlikta išsami trūkumų analizė, siekiant nustatyti, kiek reikia viešai prieinamų įkrovimo stočių, kur jos turėtų būti įrengtos ir kokią elektros energiją jos turėtų tiekti. Finansavimas, teikiamas pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP), ne visada buvo nukreiptas ten, kur jo labiausiai reikėjo, ir nebuvo aiškių ir suderintų tikslų ar nuoseklių minimalių infrastruktūros reikalavimų ES lygmeniu. Naudotojų patirtį apsunkina skirtingos mokėjimo ir informacinės sistemos. Pavyzdžiui, yra mažai koordinuotos informacijos apie prieinamumą tikruoju laiku, įkrovimo duomenis ir sąskaitų išrašymą tarp skirtingų tinklų.

Atsižvelgdami į vykstančią pagrindinės politikos ir teisės aktų sistemos peržiūrą elektromobilumo srityje, auditoriai rekomenduoja Europos Komisijai parengti strateginį veiksmų planą, skirtą įkrovimo infrastruktūros tikslams pasiekti, ir nustatyti būtiniausius standartus ir reikalavimus. Jie taip pat rekomenduoja, kad finansavimas būtų skiriamas remiantis objektyviais kriterijais ir trūkumų analize, taip pat užtikrinti, kad bendrai finansuojamais projektais visiems naudotojams būtų užtikrinta tvari ir nediskriminacinė prieiga.

Bendra informacija

Pagal 2019 m. gruodžio mėn. paskelbtą Europos žaliąjį kursą, ES siekia iki 2050 m. 90 % sumažinti transporto sektoriuje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m., ir taip prisidėti prie platesnio masto pastangų tapti neutralaus poveikio klimatui ekonomika. Transportui tenka maždaug ketvirtadalis viso ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, daugiausia (72 %) kelių transporto sektoriuje. Esminė tikslo sumažinti kelių transporto išmetamą teršalų kiekį dalis yra perėjimas prie mažiau anglies dioksido išskiriančių alternatyviųjų degalų.

Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 05/2021 „Elektra varomų transporto priemonių įkrovimo infrastruktūra. Įkrovimo stočių padaugėjo, bet nevienodas jų diegimas apsunkina keliones visoje ES“ pateikta 23 ES kalbomis eca.europa.eu.

Atgal