Europos Sąjunga
2024.07.25.Europos Komisija: teisingumo sistemai Lietuvoje turi būti užtikrinami derami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai
Europos Komisija rekomenduoja Lietuvai tinkamai užbaigti teisingumo sistemos reformą, didinti teisėjų skyrimo skaidrumą, užtikrinti adekvačius darbuotojų teismuose ir prokuratūroje atlyginimus. Tai pažymėta vakar Europos Komisijos paskelbtoje penktojoje metinėje teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje, kurioje įvertintas teisinės valstybės principo taikymas valstybėse narėse, taip pat ir Lietuvoje.
„Naujoji ataskaita atskleidė Lietuvos pažangą tęsiant teisingumo sistemos reformas, pastangas užtikrinant šiai sistemai žmogiškuosius ir finansinius išteklius, didinant teisėjų atlyginimus. Tuo pačiu susirūpinimą kelia kitų teismo ir prokuratūros darbuotojų ir prokurorų darbo užmokesčio adekvatumas, taip pat konstatuojama, kad gali būti vėluojama skirti teisėjus ir užpildyti laisvas darbo vietas žemesnės instancijos teismuose“, – sako Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
Pasak jo, atsižvelgiant į rekomendacijas tikslinga užtikrinti dar didesnį teisminių institucijų nepriklausomumą ir skaidrumą, veiksmingiau kovoti su korupcija, užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą ir tinkamą nepriklausomų visuomeninių organizacijų veiklą.
Teisingumo sistema efektyvi, tačiau bylų gaunama daugiau nei išnagrinėjama
Ataskaitoje konstatuojama, kad Lietuvos teisingumo sistema veikia efektyviai. Civilinių, komercinių ir administracinių bylų nagrinėjimo trukmė pirmosios instancijos teismuose tebėra trumpa, nors 2022 m. ji šiek tiek pailgėjo. Bylų išnagrinėjimo rodiklis yra stabilus, tačiau 2022 m. teismai gavo daugiau bylų nei buvo išnagrinėta.
Ataskaitoje teigiamai įvertinta 2023 m. liepos mėn. priimta teisėjų atlyginimų reforma, tačiau susirūpinimą tebekelia teismo darbuotojų ir prokurorų darbo užmokestis.
Pagal naujas teisėjų skyrimo atrankos procedūras, kurios galioja nuo 2023 m. sausio mėn., buvo sudarytos sąlygos paskirti kelis teisėjus į Aukščiausiąjį Teismą nevėluojant, tačiau raginama toliau didinti teisėjų skyrimo tvarkos skaidrumą. Susirūpinimą kelia tai, kad dėl veiksmų laisvės skelbti konkursus ir galutinai paskirti teisėjus gali būti vėluojama paskirti teisėjus ir užpildyti laisvas darbo vietas žemesnės instancijos teismuose.
Sumažėjo nusikalstamų korupcijos veikų
Kovojant su korupcija, Lietuvoje veiksmingai vykdomi nusikalstamų veikų tyrimai ir baudžiamasis persekiojimas. 2023 m. sausio-lapkričio mėn. Generalinė prokuratūra užregistravo 269 su korupcija susijusias nusikalstamas veikas – palyginti su 453 veikomis 2022 m., jų skaičius gerokai sumažėjo.
Tačiau specialiosios „Eurobarometro“ apklausos dėl korupcijos rezultatai rodo, kad 83 proc. respondentų Lietuvoje mano, kad korupcija jų šalyje plačiai paplitusi (ES vidurkis 68 proc.). Kita vertus, 24 proc. respondentų Lietuvoje (mažiau nei ES vidurkis 27 proc.) teigia asmeniškai jaučiantys, kad korupcija daro poveikį jų kasdieniam gyvenimui.
Pateiktų lobizmo deklaracijų skaičius kasmet didėja. Nuo 2021 m., kai buvo pakeistas Lobistinės veiklos įstatymas, registruotų lobistų skaičius beveik patrigubėjo – nuo 122 lobistų 2020 m. gruodžio mėn. iki 330 lobistų 2023 m. rugpjūčio mėn.
Informavimo apie pažeidimus sistema veikia gerai, o valdžios institucijos siekia toliau griežtinti dabartines taisykles. Nors pranešimų skaičius sumažėjo, informavimo apie pažeidimus srityje pirmenybė ir toliau teikiama sveikatos priežiūros sektoriui – tai vienintelis sektorius, kuriame korupcijos suvokimo ir patirties lygis yra aukštas.
Padidėjo žiniasklaidos nuosavybės skaidrumas
Pasak ataskaitos, žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo srityje padidėjo žiniasklaidos nuosavybės skaidrumas, jį susiejus su prieiga prie naujojo Medijų rėmimo fondo, kuris 2024 m. balandžio mėn. paskelbė pirmuosius paramos gavėjus. Visuomeninis transliuotojas toliau veikia nepriklausomai.
Galimybė žurnalistams susipažinti su dokumentais pagerėjo valdžios institucijoms priėmus gaires. Kita vertus, šių gairių įgyvendinimas visais lygmenimis gali būti efektyvesnis. Vyriausybė priėmė žurnalistų saugumo veiksmų planą ir toliau stiprina jų apsaugą nuo piktnaudžiaujamojo pobūdžio ieškinių.
Kylantys sunkumai visuomeninėms organizacijoms
Pilietinės visuomenės erdvė ir toliau laikoma atvira, tačiau visuomeninės organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl jų veiksmingo dalyvavimo sprendimų priėmimo procesuose ir galimybės susipažinti su informacija.
2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo neįgyvendinti 22 svarbiausi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, t. y. trimis sprendimais daugiau nei ankstesniais metais. Vidutinė laukimo, kol šie sprendimai bus įgyvendinti, trukmė buvo beveik treji metai ir aštuoni mėnesiai.
Ataskaita skatina reformas ES valstybėse narėse
Nuo 2020 m., kai teisinės valstybės principo taikymo ataskaita buvo paskelbta pirmą kartą, ji tapo teigiamų reformų varomąja jėga ES valstybėse narėse – buvo atsižvelgta į du trečdalius (68 proc.) 2023 m. pateiktų rekomendacijų. Kita vertus, kai kuriose valstybėse kyla sisteminių problemų, o padėtis pablogėjo.
Ataskaita rengiama kiekvienus metus, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybės institucijomis ir suinteresuotosiomis šalimis – nevyriausybinėmis organizacijomis ir asociacijomis. Ataskaitoje vertinama nacionalinė teisingumo sistema, kova su korupcija, žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas, taip pat kiti instituciniai klausimai, susiję su vadinamąja stabdžių ir atsvarų sistema.
Atgal
