Lietuvos ekonomikos plėtra pandemijos laikotarpiu yra viena iš sparčiausių Europoje. Tačiau vis labiau ryškėja naujų  iššūkių – daugėja įmonių, kurių plėtrą riboja darbuotojų trūkumas, o padidėjusi infliacija tęsis ilgiau, nei prognozuota anksčiau. „Ryžtingas ir koordinuotas skatinimas pinigų ir fiskalinės politikos priemonėmis mūsų šaliai padėjo išvengti rimtų ekonomikos komplikacijų dėl pandemijos. Euro zonos ekonomikos atsigavimui atsiliekant ir tebetvyrant neapibrėžtumui dėl naujų viruso atmainų, bendra pinigų politika tebėra skatinamoji. Augimo metai yra tinkamas laikas ruošti fiskalinius svertus, kad neleistume mūsų ekonomikai pernelyg įkaisti – visų pirma, artimiausiais metais didinti biudžeto pajamas ir taip mažinti deficitą sparčiau, nei planuojama dabar “, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Nors ketvirtadienį paskelbta Europos centrinio banko (ECB) infliacijos prognozė yra „žymiai didesnė”, nei keliamas dviejų procentų vartotojų kainų kilimo tikslas, tačiau palūkanų normas ECB valdančioji taryba nusprendė ir toliau laikyti nuo 2016 metų patvirtintose žemumose, jų nekeičiant. Naujienų agentūros ELTA kalbinti ekonomistai vieningai aiškina, kad eurozonos monetarinės politikos formuotojai taikydami itin žemas palūkanų normas, daugiausiai dėmesio skiria būtent lėčiau augančioms Pietinių Europos valstybių ekonomikoms. Tačiau, ekspertų nuomone, tokių dinamiškai ekonomiškai augančių valstybių, kaip Lietuvos atžvilgiu, taikant pigių pinigų politiką išauga rizika dar labiau įsisukti infliacijos „pasiutpolkėje“.