EKONOMIKA
12.20. Ekonomistai: Lietuva – ir taip gerai atrodantis sportininkas, kuriam ECB duoda dar daugiau žemų palūkanų "dopingo"
Nors ketvirtadienį paskelbta Europos centrinio banko (ECB) infliacijos prognozė yra „žymiai didesnė”, nei keliamas dviejų procentų vartotojų kainų kilimo tikslas, tačiau palūkanų normas ECB valdančioji taryba nusprendė ir toliau laikyti nuo 2016 metų patvirtintose žemumose, jų nekeičiant. Naujienų agentūros ELTA kalbinti ekonomistai vieningai aiškina, kad eurozonos monetarinės politikos formuotojai taikydami itin žemas palūkanų normas, daugiausiai dėmesio skiria būtent lėčiau augančioms Pietinių Europos valstybių ekonomikoms. Tačiau, ekspertų nuomone, tokių dinamiškai ekonomiškai augančių valstybių, kaip Lietuvos atžvilgiu, taikant pigių pinigų politiką išauga rizika dar labiau įsisukti infliacijos „pasiutpolkėje“.
I. Genytė-Pikčienė: vykdyti žemų palūkanų normų politiką privertė pažeidžiama Pietų Europos valstybių padėtis
Tokią ekonomikos skatinimo kryptį pastarąjį dešimtmetį ECB pasirinko, kadangi buvo susidurta su vangia ekonomikos plėtra tiek po 2012 metų – pasibaigus finansinei krizei, tiek Pietų Europos valstybėms susidūrus su valdžios sektoriaus krize, aiškina „INVL Asset Management” vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Pasak jos, būtent šio regiono šalių pažeidžiama ekonominė situacija ir privertė pradėti aktyvią skatinamąją politiką, išlaikant itin žemas palūkanų normas.
Vis tik ekonomistė pabrėžia, kad prasidėjus atsigavimui po COVID-19 krizės, eurozonoje susiformavo skirtingos ekonominės tendencijos, ir būtent jaunosios Europos Sąjungos šalys narės sugebėjo išlaikyti spartaus ekonominio augimo tempus.
„Šiuo metu Eurozonos ekonominė temperatūra yra labai skirtinga. Yra šalys, kurios jau visiškai atsigavę ir sparčiai auga toliau, kur jau užglaistė praradimus, sukeltus 2020 metų pandemijos. Yra dinamiškos. Pagrinde tai jaunosios ES ir Eurozonos narės, tokios, kaip Lietuva, Latvija, Estija ir kitos Centrinės, Rytų Europos valstybės. Šioms šalims jau lyg ir reikėtų taikyti gerokai griežtesnę pinigų politiką ir joms tiktų gerokai aukštesnės palūkanų normos”, – Eltai sakė I. Genytė-Pikčienė.
„Būtent Pietinių šalių ekonominė situacija ir pažeidžiama viešųjų finansų situacija, bei didelės skolos ir privertė ECB vykdyti skatinamąją politiką ir išlaikyti palūkanų normas rekordinėse žemumose”, – pridūrė ji.
Ekonomistė mano, kad ECB šiuo metu laikosi pozicijos, jog infliacijos „paūmėjimas” yra laikinas, kadangi kainų augimą lemia ne vidiniai eurozonos procesai, bet išoriniai pandemijos nulemti veiksniai, kaip kad prekių tiekimo grandinių sutrikimai, žaliavų trūkumas bei stringanti logistika.
Nors I. Genytė-Pikčienė pažymi, kad kitų Europos valstybių, nepriklausančių eurozonai, tokių kaip Lenkijos, Norvegijos, Čekijos, Danijos Centriniai bankai jau pasirinko griežtesnes pinigų politikos priemones ir palūkanų normas padidino, tačiau ECB elgiasi kitaip ir bando matuoti bendrą visų šalių temperatūrą. Būtent dėl tokių fiskališkai pažeidžiamų valstybių, kaip Graikijos, Portugalijos, Ispanijos ir Italijos, ekspertės nuomone, ir toliau nuspręsta išlaikyti žemas palūkanų normas, kadangi šios šalys į griežtesnę pinigų skolinimo politiką greičiausiai reaguotų itin jautriai.
„Centriniai bankai stebi ar infliacija yra nulemta ekonomikos kaitimo, atsigavimo, kylančių atlyginimų, kaistančios darbo rinkos. Jeigu šitų procesų įsibėgėjimo nemato, tuomet Centriniai bankai savo pinigų politikos nekeičia. Tai šiuo atveju ECB kertinėje regiono dalyje šito nemato ir dėl to, aišku, neskuba kelti palūkanų”, – mano ekonomistė.
M. Dubnikovas: Lietuva dabar guli ekonomiškai nukentėjusių valstybių „ligoninėje“, nors jos ten neturėtų būti
Panašius ECB pasirinktos pigių pinigų politikos krypties motyvus įžvelgia ir Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas. Finansų analitiko vertinimu, eurozonos pinigų politikos formuotojai tiesiog stengiasi tempti laiką, taip tikėdamiesi Pietų Europos valstybių atsigavimo. Visgi tokios taktikos pasirinkimas, eksperto nuomone, gali būti klaida, nes įsibėgėjusius infliacijos procesus suvaldyti gali būti vis sudėtingiau. Be to, jis atkreipia dėmesį, kad tokios valstybės, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) jau nusprendė griežtinti skolinimo politiką.
„Žvelgiant į tai, ką daro JAV, atrodo, kad eilinį kartą Europa toliau vėluoja. Vėlavimas pasireiškia per tai, kad ECB stengiasi balansuoti. Problema yra Pietinės šalys - Graikija, Ispanija, Italija. Tos, kurios turi milžiniškas skolas. Ekonomikos iš esmės yra sugriuvusios ir šias valstybes stengiamasi ištempti atidedant palūkanų didėjimą. Bandoma tiesiog tempti laiką, kad šios ekonomikos užsikurtų kažkiek”, – Eltai teigė M. Dubnikovas.
Tačiau būtent faktas, kad ES nėra vienalytė ekonomika, bei išsiskiria į ekonomiškai tvarią šiaurinę ir silpną pietinę dalį, verslo konfederacijos viceprezidento nuomone ir lemia tai, kad ECB atsisako inicijuoti ekonomikos šaldymo procesą galinčius pradėti veiksmus, kadangi tai pakenktų būtent Pietų Europai. Vis tik finansų analitikas pažymi, kad jeigu Lietuva turėtų savo Centrinį banką, vykdantį monetarinę politiką – palūkanų normų didinimas jau seniai turėjo būti pradėtas, kadangi ekonominio augimo sąlygomis būtinos visiškai kitokios priemonės.
„Mes gulime ligoninėje, kur yra gydomi ekonomiškai nukentėję asmenys, bet mes ten visiškai neturime būti. Supraskime, kad mes esame gerai atrodantis sportininkas, kuriam dar papildomai duoda dopingo, kad jis dar geriau „važiuotų“. Tai iššaukia tuos procesus, kuriuos mes turime. Aukštesnė nei 9 proc. infliacija yra to pasekmė. Pinigų spausdinimas, žemos palūkanos atnešė kaitimo procesus Lietuvoje. Mes, ko gero, sekančiais metais toliau kaisime, o Europos Centrinis bankas žiūrės ne į mus, o vėl žiūrės į Pietines šalis ir toliau dalins vaistus”, – tvirtino M. Dubnikovas.
Ragina imtis fiskalinių priemonių
Tuo metu I. Genytė-Pikčienė priduria, kad žemų palūkanų normų politika ekonomiškai dinamiškesnių valstybių atžvilgiu neturėtų būti taikoma, kadangi jos ir taip gyvena spartaus ekonominio augimo sąlygomis. Todėl, pasak jos, įkaitusią Lietuvos ekonomiką reikėtų malšinti nacionalinėmis priemonėmis, susijusiomis su valstybės išlaidų ir įplaukų koregavimu, kadangi Lietuva monetarinės politikos priemonių atskirai nuo kitų eurozonos valstybių taikyti negali.
„Tam jau reiktų imtis tam tikrų malšinimo ir stabdymo priemonių, kurios gali būti monetarinės arba fiskalinės. Monetarinių, kaip žinia, mes neturime, nes mes importuojame ECB politiką. Bet yra fiskaliniai svertai. Tai yra Vyriausybės priemonės. Arba Vyriausybė kitais metais turėtų taip sparčiai neauginti valdžios sektoriaus išlaidų arba didinti mokesčius, kad pristabdytų kaitimą. Panašu, kad mokesčių pusėje pokyčių turėsime“, – samprotavo „INVL Asset Management” vyriausioji ekonomistė.
Tuo metu M. Dubnikovas pažymi, kad remiantis Seime priimtu kitų metų biudžetu, 2022-ieji taip pat bus didelių piniginių išlaidų metai. Tačiau jis taupyti ir laikytis fiskalinės drausmės paragino ne tik įstatymų leidėjus, bet kartu patarė savo išlaidas taupiau planuoti ir kiekvienam Lietuvos namų ūkiui.
„Tokiu metu, kai viskas kaista, burbuliuoja, tuomet reikia elgtis šiek tiek konservatyviau. Mažinti savo išlaidas. Tai liečia biudžetą, bet tai liečia ir pačius žmones. Šeimoms reikėtų lygiai taip pat elgtis, nes kai yra augančios pajamos, didėjantys pinigų kiekiai - kyla noras juos iš karto išleisti, bet klausimas, ar tai yra tvaru ir ar reikalinga taip daryti. Šitoje vietoje palinkėjimas yra, kad Lietuvoje šeimos ir žmonės daugiau atsigręžtų į taupymą ir lėšų kaupimą. Sakoma „juodai dienai“. Tai aš sakau kitaip: reikia kaupti baltai dienai, kad juoda diena neateitų”, – rekomendavo M. Dubnikovas.
ECB Valdančioji taryba nusprendė ir toliau nedidinti pagrindinių palūkanų normų
ELTA primena, kad ECB ketvirtadienį paskelbė „žymiai didesnės“ infliacijos prognozes. Vartotojų kainų kilimas turėtų viršyti banko nustatytą dviejų procentų tikslą 2021 ir 2022 metais, o vėliau, pasak ECB, vėl mažėti.
Infliacija, kurią ECB vertinimu skatina kylančios energijos kainos ir pasaulinės tiekimo grandinės trikdžiai, šiais metais išaugs iki 2,6 proc., o 2022 m. – iki 3,2 proc., sakė ECB vadovė Christine Lagarde. Tada infliacija turėtų stabilizuotis ties 1,8 proc. 2023 ir 2024 metais, pridūrė ji.
Tačiau, nepaisant infliacijos prognozių, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis ECB Valdančiosios tarybos sprendimu nesikeis ir atitinkamai bus 0,00 %, 0,25 % ir –0,50 %.
Valdančioji taryba laikosi pozicijos, kad pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol ji neįsitikins, jog infliacija gana anksti prognozuojamu laikotarpiu pasiekė dviejų procentų lygį ir užtikrintai yra ties juo kitą prognozuojamo laikotarpio dalį. Taip pat, kad grynosios infliacijos pažanga yra pakankamai didelė, jog vidutiniu laikotarpiu infliacija galėtų stabilizuotis ties dviejų procentų lygiu. Dėl to, pasak ECB, gali prireikti ir pereinamojo laikotarpio, kurio metu infliacija būtų šiek tiek didesnė už tikslą.
Atgal
