2023 metų pabaiga skatina apžvelgti praėjusius dvylika mėnesių ir sutelkti dėmesį į ateitį. Pandeminiu ir popandeminiu laikotarpiais itin suaktyvėjo poreikis lanksčiau suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą. 

Trečiadienį vakare neformaliame Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų Tarybos (ECOFIN) posėdyje pasiektas politinis sutarimas dėl ES fiskalinių taisyklių peržiūros. 

Pirmadienis ir sausio 1-oji yra tos dienos, į kurias sudedame didžiausias savo viltis daugiau sportuoti, skaityti ar pasiekti taupymo tikslų. 

Lietuvos banko (LB) Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė tvirtina, kad finansinio raštingumo lygyje šalies gyventojų rezultatai nesikeičia ir išlieka žemesni negu vidurkis. 

Lietuvos prekių eksportas per 10 šių metų mėnesių siekė 33,159 mlrd. eurų – 9,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, o importas – 37,489 mlrd. eurų, arba 13,8 proc. mažiau.

Praėjusiais metais dujų kaina pakilo į 200 EUR/MWh lygį, daugiau nei 10 kartų didesnį nei Europoje buvo įprasta visą praėjusį dešimtmetį. 

Nepaisant infliacijos, gyventojai nelinkę didinti savo kalėdinių dovanų biudžeto, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa.

Lietuvos ekonomika šiemet trauksis 0,4 proc., o 2024 metais ji turėtų augti iki 1,7 proc., prognozuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). 

Europa galėtų atsisakyti iškastinio kuro ir išvystyti atsinaujinančios energetikos sektorių, jei iki 2040 m. saulės, vėjo ir kitiems atsinaujinantiems šaltiniams išleistų apie 2 trilijonus eurų (2,1 trilijono JAV dolerių).

Užsitęsęs ryškus kainų kilimas ir ekonominis neapibrėžtumas šįmet didino taupančių gyventojų gretas, atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa.

Trečiadienį Vyriausybė koreguos 2024 m. valstybės biudžeto projektą ir jame numatys didesnį finansavimą keliams, sako premjerė Ingrida Šimonytė. 

 Infliacijos procesai Lietuvoje normalizuojasi ir kainų tema atsitraukia į užkulisius, nors dar pernai rudenį metinė infliacija buvo rekordinė nuo Nepriklausomybės pirmojo dešimtmečio hiperinfliacijos laikų ir siekė daugiau nei 24 proc.

Šalies įmonės per pirmus tris 2023 metų ketvirčius į biudžetą sumokėjo 11,1 mlrd. eurų mokesčių, 3,3 proc. daugiau nei prieš metus, kukliau biudžetą pildė patys didžiausi mokesčių mokėtojai, rašo „Verslo žinios“.

2024 m. atlyginimai dviženkliu tempu nebeaugs, sako „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, kitąmet algos galėtų didėti apie 7–8 proc.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad 2019–2023 m. laikotarpiu lietuvių finansinis turtas padvigubėjo – nuo apie 10 tūkst. eurų iki beveik 21 tūkst. eurų gyventojui. 

Dar praėjusių metų pradžioje pagrindinė įmonių augimą stabdanti priežastis buvo darbuotojų trūkumas – su šia problema Lietuvoje susidūrė beveik kas trečia įmonė. Šiandien stebime jau kitokio pobūdžio problemą. Laisvų darbo vietų užregistruota mažiausiai per dešimtmetį, o nedarbo lygis pradėjo didėti.

Pastarosios dvi savaitės akcijų rinkose – ne pačios pozityviausios. Pagrindiniai JAV ir Europos akcijų indeksai per pastarąsias savaites buvo spaudžiami rinkose dominavusių pardavėjų. 

Energetikos ministras Dainius Kreivys penktadienį susitiko su Latvijos klimato ir energetikos ministru Kasparu Melniu ir aptarė spartesnės Baltijos šalių sinchronizacijos įgyvendinimo, glaudesnio bendradarbiavimo plėtojant atsinaujinančius energijos šaltinius klausimus.

1. Metinė infliacija Lietuvoje rugsėjo mėnesį nukrito iki 3,7% - tai, švelniai tariant, yra gerokai mažiau nei praeitų metų rugsėjį, kuomet infliacija siekė net 24,1%.

Kakavos pupelės brangiausios nuo 1979 metų. Baltojo cukraus kaina biržoje didžiausia nuo 2011 metų.