EKONOMIKA
2024.06.30.Ar dar verta važiuoti apsipirkti į Lenkiją?
Greta Ilekytė, „Swedbank“ ekonomistė
Apie Lenkijoje apsiperkančius lietuvius žinučių viešojoje erdvėje pastaraisiais mėnesiais pastebimai sumažėjo. Tai indikuoja ir interneto paieška – lietuviai mažiau domisi šia galimybe ir informacijos ieško gerokai rečiau nei anksčiau. Kas nutiko ir kodėl prarandame susidomėjimą apsipirkimais Lenkijoje?
Sustiprėjęs Lenkijos zlotas
Didžiausias lietuvių susidomėjimas vykti apsipirkti į kaimyninę šalį buvo stebėtas 2022 m. pradžioje – tuomet Lenkijoje laikinai buvo panaikintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams. Toks kaimynų sprendimas net paskatino svarstymus apie panašias išimtis PVM tarifui Lietuvoje. Tuo pačiu metu Lietuvoje jau stebėjome spartėjančią infliacija, kuri neigiamai veikė ir lietuvių perkamąją galią, tad dalis tautiečių ieškojo alternatyvų, kuriomis būtų galima sutaupyti. Galiausiai, 2021-2022 m. į žemumas kritusi Lenkijos zloto vertė reiškė ir tai, kad įpirkti produktus lietuviams tapo pigiau.
Vis dėlto situacija šiuo metu yra gerokai pasikeitusi. Visų pirma, Lenkijos zloto vertė grįžo į prieš pandemiją buvusį lygį. Tai reiškia, kad zloto vertė sustiprėjo ir už tą patį kiekį eurų galime „įpirkti“ mažiau Lenkijos zlotų. Gegužės mėnesį už vieną eurą buvo galima įpirkti 4,2 zloto. Palyginimui, 2022 m. Lenkijos valiutos kursas buvo nuvertėjęs iki maždaug 5 zlotų už eurą. Toks pokytis gali reikšti kiek daugiau nei 15 proc. brangesnes prekes.
Prie valiutos sustiprėjimo prisidėjo ne tik aukštesnės Lenkijos centrinio banko nustatytos palūkanų normos, pasibaigusi energetikos krizė, bet ir valdžios pasikeitimas bei atšildytos ES fondų piniginės dotacijos. Ankstesnė Lenkijos vyriausybė buvo įvedusi teisminių reformų, kurios, ES vertinimu, pažeidė teisinės valstybės principą, todėl lėšų skyrimas buvo užblokuotas. Naujajai valdžiai imantis veiksmų ir atstatant teisinius principus, ES atblokavo daugiau nei 130 mlrd. eurų anksčiau užšaldytos paramos.
Ar sumažėjo lietuvių srautas į Lenkiją?
Kaip rodo „Swedbank“ mokėjimo kortelių duomenys, pastaraisiais mėnesiais matomos sumažėjusių išlaidų tendencijos. Vien gegužės mėnesį, lietuviai Lenkijoje išleido 11 proc. mažiau, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Atsižvelgus į pakilusį zloto kursą, nuperkamų prekių kiekis krito dar labiau. Sumažėjusio lietuvių srauto tendencijos stebimos jau nuo metų pradžios. ,,Swedbank“ duomenys rodo, kad šiemet lietuviai jau išleido maždaug 5 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, o atsižvelgus į zloto kursą, prekių ir paslaugų Lenkijoje buvo įsigyta maždaug dešimtadaliu mažiau.
Žinoma, lietuvių išleistos sumos Lenkijoje itin priklauso nuo metų sezono. Pavyzdžiui, kiekvienais metais pastebima, kad išlaidos išauga vasaros mėnesiais. Tai natūralu – gyventojai, važiuodami atostogauti į Lenkiją ar kitas Europos šalis, tuo pačiu sustoja kaimyninėje šalyje ir apsipirkti.
Todėl ryškesnės tendencijos matysis vasarai įpusėjus. Praėjusiais metais lietuviai Lenkijoje ne vasaros mėnesiais išleido apie 7–8 mln. eurų, tuo metu liepos ir rugpjūčio mėnesiais beveik dvigubai daugiau – apie 14–15 mln. eurų. Didžiausią dalį išlaidų, maždaug trečdalį, gyventojai išleidžia maisto produktams, apie penktadalį – degalams.
Alternatyvieji kaštai
Sustiprėjęs zloto kursas, panaikinta PVM lengvata maisto produktams Lenkijoje reiškia, kad apsipirkimo nauda ir sutaupoma suma nebėra tokia didelė, kad atpirktų ir alternatyviuosius kaštus – išlaidas degalams, taip pat ir laiką, kuris skiriamas kelionei iki parduotuvės Lenkijoje.
Taip pat reiktų nepamiršti, kad bandydami sutaupyti dažnai pasiekiame priešingą rezultatą. Pavyzdžiui, prisiperkame tokių prekių ir produktų, kurių galbūt nereikia arba kurie turi santykinai trumpą galiojimo terminą. Tokiu atveju reiktų gerai paskaičiuoti, ar iš tiesų buvo pasiektas norimas tikslas – sutaupyti pinigų.
Atgal
