Statybos ir aplinkos apsauga dar prieš kelerius metus ne visuomet buvo vartojamos kaip viena su kita derančios sąvokos, tačiau tokia padėtis keičiasi. Dar nuo 2021 metų sausio visi naujos statybos gyvenamieji namai Lietuvoje privalo atitikti A++ klasės reikalavimus, o Europos Sąjungos (ES) taksonomijos deleguotasis klimato aktas, kurio pirmasis paketas įsigaliojo šiemet, atnešė ir daugiau pokyčių nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviams. 

Darbą Lietuvoje baigusi Borja Gracia vadovaujama Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija pastebi, kad Lietuvos ekonomika ir toliau išlieka stebėtinai atspari – net ir Rusijos karo prieš Ukrainą keliamų naujų iššūkių ir neapibrėžtumo fone tikimasi teigiamo ekonomikos augimo, kuris šiais metais turėtų siekti beveik 2 proc. BVP. Infliacija šiemet išliks aukštesnė, tačiau 2023 m. turėtų reikšmingai mažėti blėstant energijos kainų šoko poveikiui. 

Finansų ministerija siūlo apmokestinti nuomojamą būstą didesniu NT mokesčio tarifu. Įdomus siūlymas, turint omenyje, kad Lietuvoje apie pusė nuomos rinkos yra šešėlyje. Tad ar nebus taip, kad sąžiningai nuomos sutartis deklaruojantys ir mokesčius mokantys gyventojai dar papildomai mokės ir didesnius NT mokesčius, o šešėlyje veiklą vykdantys veikėjai ne tik nemokės nuomos mokesčių, bet mokės dar ir mažesnius NT mokesčius?

 Kol kas visų dėmesį yra prikausčiusi ir galvos skausmus kelia vis naujas aukštumas pasiekianti dešimtmečius nematyta infliacija. Tačiau daugėja ženklų, kad daugelyje šalių kainų ir palūkanų augimas gali ne tik prislopinti paklausą, bet ir sukelti recesiją.

Bendru Baltijos šalių susitarimu yra atsisakyta sisteminių paslaugų iš Rusijos. Baltijos šalys, atsisakius techninių rusiškos elektros energijos srautų sistemos balansavimui, nuo šiol savo sistemos stabilumą ir balansą palaikys naudojant tik Baltijos, Šiaurės šalių ir Lenkijos rezervinius pajėgumus.

Europos Sąjungos (ES) šalys intensyviai pildosi savąsias gamtinių dujų saugyklas, tačiau ateinančiam šildymo sezonui ruošiasi ir Rusija, sako „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Anot jo, iki Kremlius pradės „žaisti“ su dujų tiekimu skirtingoms Europos šalims, šios šaltąjį sezoną turi pasitikti kuo pilnesniais dujų rezervais.

Ką prognozuoja demografiniai duomenys, kaip keisis visuomenės kultūra, vertybės ir tapatybė, kokios ligos kels iššūkių 2050-aisiais? Atsakymų į šiuos klausimus mokslininkai ieškojo teminėje Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ diskusijoje „Ateities visuomenė: kiek mūsų ir kokie mes būsime?“.

Prasidėjus invazijai Ukrainoje vakarų pasaulis gana greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas. Tačiau einant trečiam karo mėnesiui, ekonominių spaudimo priemonių tempas sulėtėjo. Rublio kursas grįžo į vasario lygį, energijos produktų embargas stringa, todėl daug kam kyla klausimas, ar sankcijos veikia.

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, kuri yra svarbi žemės ūkio šalis, britų Centrinio banko vadovas Andrew Bailey‘is įspėja dėl „apokaliptinio“ maisto produktų kainų augimo. Ukraina esą turi pakankamai atsargų, tačiau negali jų eksportuoti.

EK paskelbė 2022 m. pavasario ekonominę prognozę Lietuvai. Patvirtinta tai, kas jau buvo akivaizdu - pasikeitusi geopolitinė situacija lėmė ir visiškai kitas prognozes. Rusijos invazija į Ukrainą, susijusios geopolitinės įtampos ir prekybos trukdžiai daro neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai. Prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika 2022 m. augs 1,7 proc., palyginti su 3,4 proc. augimu, prognozuotu žiemą.

Prieš prasidedant karui prognozuotas ilgalaikis ir spartus ES ekonomikos augimas. Tačiau Rusijos invazija į Ukrainą tuo metu, kai Europos Sąjunga ką tik atsigavo nuo pandemijos ekonominio poveikio, sukėlė naujų iššūkių. Anksčiau tikėtasi, kad jau egzistavusios kliūtys ekonomikos augimui pradės mažėti, tačiau dėl karo žaliavų kainos šoko į viršų, vėl sutriko tiekimas ir didėja netikrumas. Dėl to Europos Komisija sumažino ES augimo perspektyvas ir padidino prognozuojamos infliacijos lygį.

3 iš 4 Lietuvos gyventojų dėl augančios infliacijos planuoja mažinti bent dalį savo išlaidų. SEB banko užsakymu atliktas gyventojų elgsenos tyrimas atskleidžia, kad, didėjant prekių ir paslaugų kainoms, pirmiausia gyventojai ruošiasi atsisakyti pramogų – išlaidas joms ribotų 48 proc. apklaustųjų.

 Pabrangus maisto produktams, gyventojų jų pirko šiek tiek mažiau, o išlaidų dalis, tenkanti maistui, kiek padidėjo ir šiemet sudarė 19,2 proc. vartojimo išlaidų. Tai atskleidė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengta pirmojo šių metų ketvirčio maisto kainų kitimo tendencijų apžvalga.

Nespėjusiai atsigauti po pandemijos Lietuvos ekonomikai ir gyventojams tenka atremti dar vieną smūgį – rekordiškai išaugusią infliaciją. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, balandį metinė infliacija Lietuvoje, palyginti su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu, buvo 16,8 proc. Kainų pokyčiams daugiausia įtakos turėjo išaugusios degalų ir šilumos kainos, taip pat brangstantys maisto produktai bei kai kurios paslaugos.

 Lietuva patenka tarp valstybių, kurios nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje gali nukentėti itin stipriai, o mūsų šalies BVP augimo prognozė mažinama nuo 4 iki 3,5 proc. Tokia nuomonė paremta įvertinimu, kad pernai net 15,1 proc. Lietuvos BVP sudarė prekyba su Rusija. Infliacija Lietuvoje šiemet yra dviženklė, panašiai kaip Estijoje, Čekijoje, Lenkijoje bei Rumunijoje. Spartesnio nei prognozuota BVP augimo šiemet gali pasiekti tik kelios energijos išteklių turinčios Persijos įlankos ir Afrikos šalys.

Naujosios ES taisyklės įsigalioja nuo penktadienio. Jos pakeis pačių įvairiausių buitinės technikos prietaisų: kavos aparatų, oro kondicionierių, televizorių, viryklių naudojimą, skelbia "Euronews".

Importas iš Kinijos stabilizavosi, tačiau lietuviškų prekių eksporto į šią šalį toliau beveik nėra, sako Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos (LPPARA) prezidentas Rimas Varkulevičius. Vis tik, anot verslo atstovo, kinišką produkciją perkančioms Lietuvos įmonėms kyla iššūkių dėl sugriežtėjusių importo procedūrų, pavyzdžiui, reikalavimo už dar nepristatytas prekes iš anksto mokėti visą kainą.

Daugumai pandemijos sukeltų rūpesčių likus nuošalyje ir vartotojų išlaidoms grįžus į prieš pandemiją buvusį lygį, pirmasis šių metų ketvirtis pasižymėjo dar vienu išskirtiniu sukrėtimu – Rusijos karine invazija į Ukrainą. Remiantis „Swedbank“ mokėjimų kortelių duomenimis, karas turėjo itin žymų poveikį gyventojų išlaidų ir grynųjų pinigų išgryninimo įpročiams.

Sekmadienį 12.40 val. pradėjo veikti vienas svarbiausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos strateginių projektų – daugiau nei 500 km ilgio maždaug 500 mln. eurų vertės magistralinis dujotiekis (GIPL) tarp Lietuvos ir Lenkijos.  Kaip pranešė gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“, sekmadienį naująja dujų jungtimi perduoti pirmieji fiziniai ir komerciniai dujų srautai.

Kas antras Lietuvos gyventojas sako, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje atideda stambesnius pirkinius ir riboja kasdienes savo išlaidas. Kone kas trečias gyventojas, jausdamas nerimą dėl finansų, teigia atsidedantis daugiau lėšų santaupoms. Tokius duomenis atskleidžia reprezentatyvi „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.