EKONOMIKA
2022.05.02. Pradėjo veikti vienas svarbiausių strateginių Lietuvos projektų – dujotiekis į Lenkiją
Sekmadienį 12.40 val. pradėjo veikti vienas svarbiausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos strateginių projektų – daugiau nei 500 km ilgio maždaug 500 mln. eurų vertės magistralinis dujotiekis (GIPL) tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Kaip pranešė gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“, sekmadienį naująja dujų jungtimi perduoti pirmieji fiziniai ir komerciniai dujų srautai.
Pranešime nurodoma, kad 508 kilometrų ilgio GIPL dujotiekiu sujungus Lietuvą ir Lenkiją faktiškai išplečiama Europos dujų rinka, integruojant Baltijos šalis ir Suomiją.
Pasak pranešimo, susidomėjimą GIPL panaudojimu nuo pat pradžių rodo balandžio antroje pusėje įvykusių mėnesinių dujų perdavimo GIPL jungtimi pajėgumų pardavimo aukcionų rezultatai.
Pirmojo aukciono, vykusio balandžio 19 dieną, metu buvo parduoti nedideli pajėgumai Lietuvos kryptimi, o antrojo aukciono, vykusio balandžio 27 dieną, metu buvo parduoti trečdalio GIPL techninių pajėgumų apimties pajėgumai Lenkijos kryptimi.
Aukcionai vyko GSA pajėgumų užsakymo platformoje, kuri dujų rinkos dalyviams suteikia galimybę rezervuoti bendrai dujų perdavimo pajėgumus Lietuvos ir Lenkijos sistemose Santakos dujų įleidimo ir išleidimo taške tarp Lietuvos ir Lenkijos. Pradėjus veikti GIPL dujotiekiui kiekvieną dieną bus organizuojami ir dieninių pajėgumų aukcionai.
„Pirmą kartą šalių istorijoje, po ilgo GIPL jungties įgyvendinimo laikotarpio, dujos teka GIPL dujotiekiu. Šiandien jos perduotos Lenkijos kryptimi, tačiau priklausomai nuo rinkos dalyvių poreikių jos bus transportuojamos tiek į Lietuvą, tiek į Lenkiją. Tai – ypatingos svarbos įvykis Lietuvos ir Lenkijos energetinės nepriklausomybės raidos istorijoje, visų pirma dujų tiekimo saugumo kontekste“, – sako „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.
Gegužės 5 dieną Lietuvoje įvyks dujotiekių jungties GIPL atidarymo ceremonija, kurioje pakviesti dalyvauti Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos prezidentai, Europos Sąjungos energetikos komisarė, Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai, atsakingi už energetiką, projektą įgyvendinusių Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorių vadovai.
Šių metų pradžioje Lietuvoje baigtas tiesti dujotiekis sujungia Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos dujų rinkas su Europos Sąjunga. Bendras jo ilgis yra 508 km, iš kurių Lietuvos teritorijoje nutiesta 165 km, o Lenkijoje – 343 km.
Iki rugsėjo 30 dienos, kai baigsis šie dujų metai, nuolatiniai dujotiekio pajėgumai bus 230 tūkst. kubinių metrų per valandą, arba 2,6 GWh – tai atitinka 2 mlrd. kubinių metrų per metus, arba 22,5 TWh.
GIPL projektą „Amber Grid“ įgyvendino kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatore „Gaz-System“. Plieno vamzdžius dujotiekiui Lietuvoje už 26,4 mln. eurų (be PVM) tiekė Lenkijos bendrovė „Izostal“, o už maždaug 80 mln. eurų jį pastatė bendrovė „Alvora“ kartu su „Šiaulių dujotiekio statyba“.
2015 metų spalį Lietuvai, Lenkijai bei Europos Komisijai pasirašius sutartį dėl GIPL finansavimo, tuometinis Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) vadino tai istoriniu momentu – pasak jo, tai reiškė Baltijos šalių energetinės izoliacijos ir priklausomybę nuo vienintelio tiekėjo pabaigą, o ES investicijos į projektą, jo teigimu, buvo didžiausios tokios investicijos ES istorijoje.
Tuometinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad tai buvo lemtingas žingsnis kuriant energetinę ES sąjungą.
Pagal 2015 metais „Amber Grid“ ir „Gaz-System“ su ES Inovacijų ir tinklų vykdomąja agentūra (INEA) pasirašytą sutartį, kuri 2017-ųjų pradžioje pakoreguota, projektui skirta iki 295 mln. eurų ES paramos, iš jų Lietuvai – statybos darbams 55 mln. eurų, o Lenkijai – 240 mln. eurų.
Atgal
