rusijos karo prieš Ukrainą eskalavimas ir manipuliavimas energijos tiekimu neigiamai paveiks ekonomikos raidą – ji augs lėčiau.

Kone pusė šalies gyventojų (45 proc.) teigia, kad kainų šuoliai juos paskatino riboti savo kasdienes išlaidas, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Dėl infliacijos niekaip nepakoregavę savo finansinės elgsenos sako tik maždaug 1 iš 10 gyventojų.

Bendrajai infliacijai Lietuvoje pastaruosius porą metų didžiausią įtaką turėjo išorės veiksniai – importuotos energijos kainos – tačiau prie jos padidėjimo prisidėjo ir vidaus veiksniai. 

Šie metai finansų rinkose yra kupini neapibrėžtumo – pakilimus keičia didesni nuosmukiai, ir ne vienas pensijų fondų dalyvis svarsto, ką daryti. Nors neįmanoma visiškai išvengti trumpalaikių investicijų vertės svyravimų

Vis dažniau pradedame girdėti viešojoje erdvėje pamokymus, kad didysis verslas turi solidarizuotis ir „pakentėti“, nes 2021 m sugeneravo kosminius pelnus ir dabar turi galvoti apie ilgalaikius žingsnius.

Nepaisant kylančių energijos kainų ir didėjančio poreikio taupyti, būtina laikytis maisto saugos reikalavimų bei užtikrinti tinkamus temperatūros režimus visoje maisto produktų tiekimo grandinėje. 

Per pirmąjį šių metų pusmetį visuomenei atverta daug naudingų duomenų apie pensijų kaupimą, sveikatos priežiūros įstaigų licencijas, gyventojų pajamas ir mokesčius. Atvertų duomenų rinkinių skaičius portale išaugo ketvirtadaliu, o domėjimasis jais padidėjo beveik dvigubai.

Per pastarąjį pusmetį Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba, siekdama suvaldyti infliaciją ir grąžinti pinigų politiką į įprastas vėžes, priėmė reikšmingus sprendimus: sustabdė grynuosius turto pirkimus ir pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį pakėlė palūkanų normas. 

Iššūkių akivaizdoje Lietuvos ekonomika išlaiko augimą – nepaisant lėtesnio augimo antroje metų pusėje, šiemet ūkio plėtra sieks 1,6 proc., o 2023 m. numatomas 1,4 proc. augimas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė Prahoje dalyvaudama „Eurofi“ finansų forumo diskusijoje pažymėjo, jog dabartinių geopolitinių iššūkių akivaizdoje išsilaisvinti iš V. Putino energetinio šantažo

Statistikos departamentui paskelbus, kad metinė infliacija rugpjūčio mėnesį toliau augo ir sudarė net 22,4 proc., ekonomistai nesutaria, ar naujausi rodikliai leidžia tikėtis, jog kainų augimo tempas jau yra arti savo piko.

Tradicinė lietuvių virtuvė neįsivaizduojama be spirgučių padaže skęstančių cepelinų, tačiau statistika rodo, kad bulvių tautiečiai suvalgo vis mažiau.

Naujausia Lietuvos banko atlikta apklausa rodo, kad 2022 m. antrąjį ketvirtį šalyje veikiantys komerciniai bankai nežymiai griežtino skolinimo standartus

Pastaruoju metu dažnai tenka išgirsti tokį klausimą: kodėl pasaulinės naftos kainos yra mažesnės nei 2012 metais, o degalai Lietuvoje - brangesni? Tad atsakau: 1. Pasaulinės naftos kainos, skaičiuojant JAV doleriais, išties yra mažesnės (2012 m. rugpjūtį jos siekė 112 JAV dolerių už barelį, o 2022 m. rugpjūtį - vos 97), bet dėl susilpnėjusio euro naftos kainos, skaičiuojant eurais, yra kiek didesnės (2012 m. rugpjūtį jos siekė 57 euro centus už litrą, o 2022 m. rugpjūtį - 60 euro centų).

Iš visų aikščių ir kampų sklinda konkuruojantys pasiūlymai, kokią mažą dujų ir elektros kainą reikia užtikrinti gyventojams. Reikia, ir turbūt ne tik gyventojams, bet ir verslui.

Švedija ne Lietuva, bet kartais verta pažvelgti kas vyksta kitoje Baltijos jūros pusėje. O vyksta įdomūs pokyčiai Švedijos būsto rinkoje: būsto kainos nuo metų pradžios smuktelėjo 7%, o būsto sandorių skaičius sumažėjo dviženkliu skaičiu (butų - 19%, o namų - 11%). Pagrindinės priežastys yra trys:

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2022 metų sausio–liepos mėnesių centrinės valdžios balansas, skaičiuojamas pinigų srautų principu, siekė 840,8 mln. eurų 

Per vienuolika šių metų mėnesių skolos išieškojimas iš 4039 draudėjų

Prieš prasidedant Rusijos karinei invazijai Ukrainoje, Rusijos biudžeto pajamos augo itin sparčiai: augo tiek pajamos iš naftos ir dujų eksporto (dėl augančių naftos ir dujų kainų)

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tvirtina, kad iki rugsėjo 1 d. turi būti baigta įrengti 100 naujų bankomatų Lietuvoje regionuose. Pasak jo, su projektu yra vėluojama, bet jo užbaigimas yra dienų klausimas.