Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sausio mėnesį buvo 19,3 procento. 

Energijos kainų šokas turėjo didesnę įtaką maisto produktų kainoms Lietuvoje nei vidutiniškai euro zonoje. O dėl santykinai didelės paklausos ir gyventojų perkamosios galios maisto produktų tiekimo grandinės dalyviai galėjo lengviau perkelti išaugusias žaliavų ir energijos sąnaudas galutiniam vartotojui. 

Per 2022 m. Lietuvos banke buvo ištirta ir iš apyvartos išimta 1 073 vienetai padirbtų eurų (822 vnt. banknotų ir 251 vnt. monetų). Tai 9 proc. mažiau nei per 2021 m., kai buvo rasta 1 181 vnt. padirbtų eurų (1 041 vnt. banknotų ir 140 vnt. monetų).

Atslūgus įtampai energetikos rinkoje euro zonos ekonomika praėjusių metų pabaigoje tik per plauką išvengė ekonomikos susitraukimo. 

Siekdami suvaldyti finansinius iššūkius ir didinti savo finansinio saugumą, 85 proc. šalies gyventojų sako šiais metais ketinantys skirti daugiau dėmesio savo finansų planavimui. Tokius duomenis atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.

Lietuvos bankų sektoriuje susidarė išskirtinės aplinkybės, kai dėl itin didelio bankų likvidumo ir vyraujančių paskolų su kintamosiomis palūkanų normomis portfelio

Didžiausią lygį Lietuvoje, skaičiuojant nuo 1996 m., pasiekusi infliacija, daugiau nei 6 proc. kritusi gyventojų perkamoji galia, o taip pat pirmą kartą per dešimtmetį kylančios palūkanų normos jau veikia ir gyventojų apsipirkimo įpročius. 

Nepalankios pasaulinės tendencijos pasivijo ir Lietuvos ekonomikąs mažėjimas, nulemtas padidėjusių pasaulinių žaliavų, ypač energijos ir maisto, kainų ir pinigų politikos kovos su ja. 

Kasmetinis Pasaulio ekonomikos forumas prasidėjo įmonių vadovų ir ekonomistų perspėjimais apie šiemet laukiantį nuosmukį.

nksčiau gal ir būta tokių, kurie „žalinimąsi“ laikė deindustrializacijos nuosprendžiu, bet kaip reikiant Lietuvą ir Europą papurčius energetikos krizei, matyt, nelabai beliko taip manančių. Žvelgiant į skaičius, viskas tampa dar aiškiau: pernai ES narės trečiosioms šalims už energiją išleido apie trilijoną (!) eurų. Lietuva – apie 7 mlrd. (!) eurų.

Pernai stebinęs Lietuvos ekonomikos augimas metų pabaigoje išsikvėpė – paskutinį ketvirtį šalies BVP susitraukė 1,7 procento ir buvo 0,4 proc. mažesnis nei prieš metus. Toks atvėsimas nebuvo visai netikėtas, ir nemažai ženklų rodo, kad jis gali tęstis ir šiemet.

Didžiausią lygį Lietuvoje, skaičiuojant nuo 1996 m., pasiekusi infliacija, daugiau nei 6 proc. kritusi gyventojų perkamoji galia, o taip pat pirmą kartą per dešimtmetį kylančios palūkanų normos jau veikia ir gyventojų apsipirkimo įpročius.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad elektros kainų kompensavimo tvarka antrąjį pusmetį priklausys nuo to, kaip keisis šios kainos.

Minimali mėnesinė alga Lietuvoje padidėjo kiek daugiau nei šimtu eurų, tačiau prognozuojama, kad šiemet atlyginimai augs jau lėčiau, nei pernai. 

Skurdą ir socialinę atskirtį patiriančios nėščiosios, motinos ir jų vaikai Lietuvoje susiduria su itin skaudžiomis problemomis, kurias valstybė sprendžia nepakankamai efektyviai 

Siekiant užsitikrinti finansiškai ramią senatvę, papildomas investavimas ar taupymas yra būtinas asmeninių finansų planavimo žingsnis. Vienas iš būdų tai padaryti – kaupti lėšas antroje ir trečioje pensijų pakopose. Nors kaupimo pensijų fonduose sistema veikia beveik du dešimtmečius, vis dar galima išgirsti mitų, kurie dalį fonduose ketinančių kaupti gyventojų gali suklaidinti. Kokie tie mitai ir kaip juos galima paneigti?

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, 2022 m. rudenį ir žiemą gamtinių dujų kainos Europoje krito, nors dar nepasiekė kainų lygio kuris buvo matomas 2021 metais. Tačiau, remiantis tarptautine situacija, prognozuojama, kad 2023 m. kainos gali ir toliau laikytis aukštos ir siekti 55–67 Eur/MWh.

Nauji metai – naujas darbymetis „Sodrai“ ir dar daugiau džiaugsmo privatiems pensijų fondams. Į antrosios pakopos pensijų kaupimą vėl automatiškai įtraukiami nauji dalyviai: ne tik tie, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai, bet ir tie, kurie anksčiau atsisakė dalyvauti pensijų kaupimo procese. 

Pastaruoju metu sumažėjus elektros kainoms biržoje, nepriklausomi tiekėjai siūlyti mažesnės kainos planų dar neskuba, sako energetikos ministrasDainius Kreivys. Vis tik, svarsto jis, „visai kitokių“ tarifų galima tikėtis vasarą.

Nors visas dėmesys šiems metams, tačiau lieka labai įdomus klausimas – kaip praėjusius metus užbaigė mūsų šalies biudžetas. Per devynis 2022 metų mėnesius konsoliduotas biudžeto perteklius siekė 1 mlrd. eurų. Priiminėjant biudžetą Seime lapkritį, buvo teigiama, kad deficitas 2022 metais turėjo būti 2 proc. BVP, arba apie 1,3 mlrd. eurų.