EKONOMIKA
2023.02.15.Analizė: maisto produktų brangimą labiausiai lėmė energijos ir žaliavų kainų šokas, o sąnaudų spaudimas kainoms slops
Energijos kainų šokas turėjo didesnę įtaką maisto produktų kainoms Lietuvoje nei vidutiniškai euro zonoje. O dėl santykinai didelės paklausos ir gyventojų perkamosios galios maisto produktų tiekimo grandinės dalyviai galėjo lengviau perkelti išaugusias žaliavų ir energijos sąnaudas galutiniam vartotojui. Maisto produktų kainų infliacijos pikas jau pasiektas ir ateityje sąnaudų spaudimas kainoms silpnės, rodo Lietuvos banko ekonomistų atlikta analizė.
„Išsamesnė maisto produktų kainų analizė tik patvirtino, kad pagrindinė brangimo priežastis yra rusijos energetinio šantažo ir karo prieš Ukrainą sukeltas energijos išteklių kainų šokas bei išaugusios žemės ūkio produktų kainos regione. Tiek Lietuva, tiek Europos Sąjunga (ES) turėtų atlikti savo namų darbus ir įgyvendinti priemones, kad būtų atsparesnės galimiems energijos kainų šokams ateityje“, – sako Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas.
Energijos kainos iki pat praėjusių metų rugsėjo mėn. buvo pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys, o šiuo metu juo jau tapo maisto kainos. Naujausiais duomenimis, maisto produktai gruodžio mėn. Lietuvoje buvo trečdaliu brangesni nei prieš metus. Panašiai maistas brango ir kitose Baltijos šalyse: Estijoje – beveik 31, Latvijoje – šiek tiek viršijo 29 proc. Truputį mažiau maistas brango Lenkijoje – per 21 proc. Visame regione maistas brango sparčiau nei vidutiniškai ES vidurkis – ES maisto produktų kainų infliacijos vidurkis gruodžio mėn. sudarė 18,2 proc. Sparčiau nei ES brangęs maistas Lietuvoje lėmė, kad maisto produktų kainų lygis mūsų šalyje reikšmingai priartėjo prie ES kainų lygio. Dar 2020 m. maisto produktų kainų lygis Lietuvoje siekė bemaž 85, o praėjusių metų pabaigoje – jau 97,5 proc. ES vidurkio. Lietuvos banko vertinimu, kai kurių grupių produktų, tokių kaip aliejus, pienas, sūris, kiaušiniai, kainos jau viršija ES kainų lygį. Jo dar nepasiekė mėsos, žuvies, vaisių ir daržovių kainos.
Išanalizavus maisto gamintojų sąnaudas, matyti, kad labiausiai brango energijos ištekliai ir žaliavos, pastarosios sudaro didžiausią maisto gamintojų sąnaudų dalį – apie 60 proc. Pavyzdžiui, šiluma maisto gamintojams pernai brango beveik dvigubai, o elektra – 2,5 karto. Maisto prekybininkams, kaip ir maisto gamintojams, labiausiai kilo energijos kainos. Analizuojamu laikotarpiu prekybininkai padidėjusias sąnaudas perkėlė į galutines kainas. 2022 m. trečiąjį ketvirtį, tiek maisto prekybininkų bendros sąnaudos, tiek mažmeninės maisto kainos per metus padidėjo maždaug trečdaliu. Maisto pramonės gamybos sąnaudos didėjo taip pat maždaug tokiu pačiu tempu kaip parduotos produkcijos kainos. Šiek tiek kitokia buvo žemės ūkio sektoriaus raida. Lietuvos banko vertinimu, žemės ūkio sektoriaus gamybos išlaidos augo lėčiau nei žemės ūkio produktų supirkimo kainos. Žemės ūkio produktų supirkimo kainoms padidėjus daugiau nei 50 proc., gamybos išlaidų augimas nesiekė – 27 – 30 proc.
Įvertintas sukuriamos pridėtinės vertės pasiskirstymas tarp darbuotojams mokamų atlyginimų ir kapitalo pajamų rodo, kad darbuotojams tenkanti pridėtinės vertės dalis 2022 m. trečiąjį ketvirtį buvo nedaug mažesnė nei ilgalaikis vidurkis, o maisto pramonėje ir mažmeninėje prekyboje – reikšmingai didesnė. Tai rodo, kad šių sektorių sukuriamoje pridėtinė vertėje kapitalo pajamos, kurios nusako įmonių pelnų dinamiką, neaugo sparčiau nei atlygis darbuotojams.
Santykinai didelė paklausa ir gyventojų perkamoji galia sudarė palankias sąlygas perkėlinėti kaštų padidėjimą į kainas, tačiau maisto produktų tiekimui svarbiose veiklose išskirtinai didelio pelningumo padidėjimo nestebima.
Energijos kainų šokas turi stipresnį ir labiau užsitęsiantį poveikį energijos kainų infliacijai Lietuvoje nei visoje euro zonoje. Maisto produktų kainų augimas lėtės, tačiau nebus tolygus energijos sąnaudų mažėjimui dėl sąnaudų persidavimo laipsniškumo ir kitų sąnaudų dedamųjų įtakos. Atsparumas energetikos šokams yra svarbus visos ekonomikos, ne tik maisto kainų raidos kontekste. Pastarojo meto patirtis parodė, kad energetikos srityje reikalingi struktūriniai pokyčiai.
Atgal
