Nors jau du dešimtmečius Lietuva gyvena pagal Konstituciją, tačiau ne visi išmoko gerbti pagrindinį šalies įstatymą, pabrėžė Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikinusi Konstitucijos dienos 20-mečio minėjimo dalyvius.

Konstitucija - tai visuomenės teisinės kultūros ir tiesiog kultūros, kurią turime kelti kiekvienas pagal savo profesiją ir savo moralę, rodiklis, sakė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, sveikindama tarptautinės konferencijos "Europos konstitucinio palikimo standartai" dalyvius ir svečius.

Seime penktadienį bus paminėtas 1922 metų Lietuvos Konstitucijos 90-metis ir 1992 metų Lietuvos Konstitucijos 20-metis.

Pasaulio lietuvių suvažiavimai – viename iš pirmųjų Vilniuje dalyvavau ir aš, gavęs kvietimą kaip visuomeninės organizacijos aktyvistas – sukvietę į Tėvynę išeivius, vėl įtikino mus, kokie gyvybingi yra tautos genai. Dabar iš laiko atstumo jau gebame objektyviau vertinti nelengvą likusių Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo, pasitraukusių į užsienį pirmaisiais pokario metais gyventojų vaidmenį saugojant šeimos židinį, bažnyčias ir tikėjimą, kad teisieji anksčiau ar vėliau sulaukia Dievo pagalbos.

Lietuvos ambasados Kazachstane Almatos skyriuje atidaryta pirmoji šalyje sekmadieninė lituanistinė mokyklėlė.

Mieli tautiečiai. Atėjo mūsų išbandymų ir pasirinkimo valanda. Matome žudomą Lietuvos teisingumą, tikėjimą, griaunamą kultūrą, moralę, ištrinamą istorinę atmintį, išduodamą kalbą, griaunamą mūsų nepriklausomą Valstybę. Atsidūrėme didžiausiame pavojuje, ir tuo pat metu jaučiame – kad laikai keičiasi ir kad galime juos patys keisti, stodami ginti Tautos gyvybės. Turime ginti lietuvybę ne tik nuo mūsų agresyvių kaimynių, bet jau dabar labiausiai nuo mūsų pačių. Nuo to blogio viruso, kurį pasėjo Lietuvoje carizmo ir bolševizmo laikais, o dabar jis jau veržiasi į Lietuvą ir iš Europos visais kanalizacijos vamzdžiais. Tas blogis jau sudygo ir jau gyvena mūsų Tautoje, jis jau mūsų.

Vyskupo kalbėjimas prieš rinkimus visuomet yra rizikingas, nes gali sukelti dalies žmonių susierzinimą; tokie asmenys tuomet sako, kad Bažnyčia palaiko ne tą politinę jėgą, kurią reikėtų palaikyti. Tačiau vyskupo pareiga ne tylėti, bet savo ganomiesiems priminti tai, ką jiems dera žinoti. Lygiai taip, kaip vyskupas negali tylėti, kai Lietuvos teatro scenose niekinamas Jėzaus Veido atvaizdas, panašiai jis turi prabilti, kai kandidatai ne tik dalija nerealius pažadus, bet ir nesivaržo sakyti netiesą. Lietuvos žmonės prieš kiekvienus Seimo rinkimus pamatydavo vis naujų gelbėtojų, žadėjusių iš esmės pakeisti Lietuvos žmonių gyvenimą į gera. Praeities patirtis kalba, kad juo daugiau dalijama didelių pažadų, tuo aiškiau, kad jie nebus įvykdyti. Todėl neverta besąlygiškai tikėti senais ar naujais gelbėtojais, nors jie ir prisiekinėtų esą tarnauja Lietuvai. Jėzus Kristus gražiai kalbantiems, bet ne gyvenantiems pagal Evangeliją yra pasakęs įsidėmėtinus žodžius: „Ne kiekvienas, kuris man šaukia: 'Viešpatie, Viešpatie!', įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią“ (Mt 7, 21).

Duonos problema perskiria istoriją į du frontus ir šių frontų grumtynėse slypi istorijos paslaptis. Duonos problema turi ryšį ne tik su žmogaus kūnu, bet ir su jo dvasia. Gyvybinis alkis nėra pati svarbiausioji kliūtis sukurti laimę šioje tikrovėje, todėl alkis nėra svarbiausias žemiškosios laimės priešas, bet sąžinė ir jos laisvė. Sąžinės negalima suklaidinti, kaip proto arba iškreipti kaip valios. Išbraukus sąžinės balsą iš žmogiškojo buvimo, būtų išbrauktas ir prasmės klausimas. Žmogiškosios būties paslaptis glūdi ne tik pačiame buvime, bet ir jo gyvenimo tiksle. Jeigu duona patenkina patį buvimą, tai tikslo ji neišsprendžia.

Karaliaučiaus kraštas - tai lietuviškojo žodžio lopšys. Tai Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis, pirmosios lietuviškos knygos, išleistos 1547 metais, autorius Martynas Mažvydas, lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio  tėviškė, tai... Kas dabar rūpinasi lietuvišku žodžiu ir protėvių atminties išsaugojimu? Kai šį klausimą pateikiame, visada prieš akis iškyla Žmogus, pasipuošęs sidabro spalvos plaukais, visada vejamas vienos minties: kaip išlaikyti tai, kas sukurta ir eiti pirmyn.

„Skrenda gervės, skrenda mano dienos/Kad galėčiau  ranką joms paduot!/Aš skurdi - skurdesnė už rugienas –  begalinė širdgėla  - ruduo./ Leisk man prie ugnelės pasišildyt,/- Nevaryk į rudenio audras!/Akmenėlis turi šaltą širdį  - Kas tą rudenį, tą širdgėlą supras/“Salomėja Nėris, 1939 m, „Kultūra“, psl. 661

Ateinančiais metais minėsime lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-ąsias metines. Trečiadienį Vyriausybė patvirtino sukakties minėjimo priemones.

Minint 20-ąsias Lietuvos Konstitucijos metines ketvirtadienį rengiamame pirmajame Konstitucijos egzamino etape dalyvauti pareiškė norą daugiau nei 30 tūkstančių moksleivių, studentų, teisinį išsilavinimą turinčių arba jo siekiančių asmenų, valstybės tarnautojų bei politikų, nuteistųjų.

Jau keletą metų patriotai kelią daug klausimų, susietų su mūsų gyvenimu ir politika. Vienas iš jų, kodėl tylima apie bolševikų nužudytus Lietuvos ministrus. Ar tai tik gyvulinė baimė ar kiti išskaičiavimai, kurie paralyžiuoja mūsų visuomeninį gyvenimą ir politiką. Vilniaus miesto sąjūdžio narys Gediminas Adomaitis paruošė išsamų nužudytų ministrų sąrašą. Monsinjoras Alfonsas Svarinskas partizanų kapelionas, skelbė šį sąrašą per Ribentropo-Molotovo pakto minėjimą šv. Mikalojaus bažnyčioje Vilniuje. Deja, jokio atgarsio. 2012 09 09 Vilniaus Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas ir  monsinjoras Alfonsas Svarinskas, partizanų kapelionas nutarėme kreiptis į aukščiausią vadovę, Prezidentę ir reikalauti, kad šių ministrų pavardės būtų viešai paskelbtos ir pagerbtos. Vilniaus arkivyskupijos katedroje ir Lietuvos Respublikos Seimo iškilmingoje sesijoje. Prie šito pareiškimo pridėjome Gedimino Adomaičio sąrašą: „Šušaudytų ministrų kabinetas“.

Laisvės premijų komisija kviečia akademinę bendruomenę, visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus Lietuvos piliečius iki šių metų lapkričio 1 d. siūlyti pretendentus 2012 m. Laisvės premijai gauti.

Trečiadienį vykusiame posėdyje Vyriausybė pritarė siūlymui įteisinti platesnį Lietuvos valstybės istorinės vėliavos su Vyčiu naudojimą. Tikimasi, jog išplėtus vietų ir progų, kuriomis keliama istorinė vėliava, sąrašą, bus puoselėjama istorinė atmintis ir valstybingumas.

Mielieji Laisvės gynėjai, prieš kelias dienas paštu gavau laišką, kuris mane ir nuliūdino ir pritrenkė. Manau, kad ir Jūs, laisvės kovotojai,  patys šitai įvertinsite. Štai šito laiško kopija: P. kun. Prel. Alfonsui Svarinskui Odminių 10-2 Vilnius Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Irena Degutienė maloniai kviečia p. Alfonsą Svarinską dalyvauti Lietuvos Respublikos Seimo iškilmingame minėjime, skirtame Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Algirdo Mykolo Brazausko 80-osioms gimimo metinėms paminėti.

Šią vasarą Lietuvoje vyko daugiau negu 20 skautiškų stovyklų, išsibarsčiusių po visą šalį. Skautai į savaitės trukmės stovyklas renkasi kiekvienais metais, o dažnas jų aplanko net ne vieną. „Seniau labiausiai patikdavo naktiniai žaidimai - suskirsto naktį į dvi gentis, paleidžia į mišką ir sėlini sau, kuri strategijas - kad tik pirmesnis pagrobtum kitos genties vėliavą, kaip koks indėnas. Šiemet labai įsiminė, kaip statėm  bokštą. Patys sugalvojom pasidaryt - vadovai beveik nepadėjo. Ir gavosi toks visai didelis, dviejų aukštų, kad galėdavom naktį dviese miegot ant viršaus. Sesės nuo pat pradžių sakė, kad nepadarysim, nes mūsų tik 4, bet kai padarėm, tai labai norėjo irgi išbandyt“ - įspūdžiais dalinosi trylikametis Jonas, paklaustas, kas labiausiai patiko stovykloje.