Tautos mokykla
10 19. Vyresniosios išeivijos veikla – fenomenas ir žygdarbis
Vytautas Paliukaitis
Pasaulio lietuvių suvažiavimai – viename iš pirmųjų Vilniuje dalyvavau ir aš, gavęs kvietimą kaip visuomeninės organizacijos aktyvistas – sukvietę į Tėvynę išeivius, vėl įtikino mus, kokie gyvybingi yra tautos genai. Dabar iš laiko atstumo jau gebame objektyviau vertinti nelengvą likusių Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo, pasitraukusių į užsienį pirmaisiais pokario metais gyventojų vaidmenį saugojant šeimos židinį, bažnyčias ir tikėjimą, kad teisieji anksčiau ar vėliau sulaukia Dievo pagalbos.
Atsiverčiu didoko formato Venesuelos lietuvių, 1947 m. persikėlusių į šią šalį 1951-54 metų žurnalus „Tėvų kelias“. Mėnesinis katalikų leidinys, spausdintas Karakase, parodo mūsų dvasininkijos veiklos mastą – jie gerais darbais pagarsėjo net Kinijoje.
Vertingų, nežinomų ne tik man, bet ir gerb. skaitytojams duomenų, radau prasmingu pavadinimu JAV išleistame laikraštyje, savo sandara nesiskiriančiame nuo mažaformačio žurnalo – „Sėja“. Viršelyje pažymėta, kad tai yra tautinės, demokratinės krypties leidinys. 1968 m. Nr.3 (kitus numerius dovanojau pažįstamam politikui (trečiasis, t.y. gegužės mėn. numeris skirtas „Sėjos“ politinės minties septyniasdešimties metų sukakčiai pažymėti. Būdinga tai, kad „Tėvų kelias“ ir „Sėja“ nuo pirmojo puslapio parodo svarbiausią rašančiųjų užduotį – savo tautos, likusios prie Baltijos jūros, valstybės atkūrimą. Grįžtant prie minėto „Sėjos“ leidinio, trumpai pažymėčiau straipsnių autorių spausdinamos medžiagos autentiškumą. Mūsų aukštųjų mokyklų istorijos, politologijos, medicinos fakultetų studentai galėtų ir turėtų daugelį faktų panaudoti savo kursiniams ir diplominiams darbams. Pvz., str. „Tarp dviejų revoliucijų 1905-1917“ pateikiama Maskvos universiteto lietuvių studentų pasaulėžiūros evoliucija, patriotinių jausmų ugdymas. Karo metu vokiečių okupuotoje Lietuvoje ypatingu lankstumu pasižymėjo Vyriausioji sveikatos apsaugos valdyba, įsikūrusi Kaune. Jos vadovybei teko gudrauti apeinant įsakymus pasiųsti į Rytų frontą 200 med. seserų ir šimtus gydytojų. Žvėriškai buvo pasielgta su Alytaus rusų belaisvių stovyklos vyriškiais, pasiųstais dirbti pas ūkininkus. Jei vienas ar trys iš 20-30 būdavo užsikrėtę dėmėtąja šiltine, nepatikrinus kiek jų likę sveiki, pasiųsti kareiviai sušaudydavo visą grupę. Šiuos faktus minėtos valdybos vadovui pateikė Marijampolės dvasininkas.
Spausdinto žodžio galia yra milžiniška. Kas nepatyrė išaugusio alkio pažinti mūsų praeitį iš įvairių šaltinių? Iš to kyla pasididžiavimas – mūsų tauta yra didelė . Jei tokia stipri gimtosios žemės trauka pulsavo šviesiausių išeivių širdyse, visa jos istorija jų dėka buvo apvalyta nuo apnašų ir skatino laisvės siekius, tai neturime teisės pamiršti ir tų, kurie nesulaukė 1991 m. Nepriklausomos Lietuvos. Išeivijos pastangų ir svajonių geriausiu įsikūnijimu laikau pirmo ryškumo žvaigžde nušvitusia Lietuvos padangėje gerb. visuomenės veikėjo, ekologo Prezidento Valdo Adamkaus veiklą prie valstybės vairo.
Atgal
