Tautos mokykla
10 12. Mūsų kultūra - Tautos gyvybė
Mieli tautiečiai. Atėjo mūsų išbandymų ir pasirinkimo valanda. Matome žudomą Lietuvos teisingumą, tikėjimą, griaunamą kultūrą, moralę, ištrinamą istorinę atmintį, išduodamą kalbą, griaunamą mūsų nepriklausomą Valstybę. Atsidūrėme didžiausiame pavojuje, ir tuo pat metu jaučiame – kad laikai keičiasi ir kad galime juos patys keisti, stodami ginti Tautos gyvybės. Turime ginti lietuvybę ne tik nuo mūsų agresyvių kaimynių, bet jau dabar labiausiai nuo mūsų pačių. Nuo to blogio viruso, kurį pasėjo Lietuvoje carizmo ir bolševizmo laikais, o dabar jis jau veržiasi į Lietuvą ir iš Europos visais kanalizacijos vamzdžiais. Tas blogis jau sudygo ir jau gyvena mūsų Tautoje, jis jau mūsų.
Beviltiškai nutautėję ir moraliai degradavę piliečiai Kristaus paveikslo išniekinimą ir visų mūsų tikinčiųjų ir nepraradusių sąžinės piliečių pažeminimą, Tautos orumo trypimą, vadina gėriu, grožiu ir menu. Peržengta riba, kurios niekam peržengti nevalia. „Sakralių simbolių esmė ir yra ta, kad jie yra sakralūs ir jų negalima naudoti profaniškiems tikslams – reklamai arba provokacijai“- susirinkusiųjų protestuoti prieš tautos vertybių išniekinimą gretose kalbėjo Santa Kančytė. – „Lygiai taip pat, kaip negalima deginti vėliavos, jeigu tai daliai piliečių visai nerūpėtų.... Daliai visuomenės yra skaudu. Sakyti, kad nėra skaudu arba, kad režisierius to nenori – tai būti aklam tam, kas vyksta Lietuvoje“. Dailininkas Aloyzas Stasiulevičius teigia, kad tautinių ir bendražmogiškųjų vertybių naikinimas, atėjus liberalams į valdžią vyskat jau seniai: Šiuolaikinis meno centras, pritariant kultūros ministrui A.Gelūnui iš Londono, kaip meno kūrinį atgabeno dramblio mėšlo krūvą; Vėliau buvo rodomas kino filmas iš Austrijos, kur menininkė demonstravo savo tuštinimosi procesą. Kauno M.Žilinsko galerijoje buvo eksponuojama didžiulė drobė, atvežta iš Amerikos „Kristus myžaluose“. Turėjome ir „Fluxus“ performansą „Taikinys“, kai ore pakabintas aktorius tuštinasi ant grindų į nupieštą taikinį. Dabar - pasityčiojimo iš meno ir iš Tautos, jos, didžiausios vertybės – Tikėjimo - viršūnė – Kristaus veidas, į kurį mėtomi neaiškūs daiktai, panašūs į srutas ar išmatas. Tai kur mes einame? Kokiais idealais ugdome jaunąją kartą?
Valdžios institucijos bejėgiškai tyli. Joms rūpi tik ekonomika ir technologijos. Todėl jau ir nebesikreipiame į valdžios institucijas. Beviltiška. Joms Lietuvos žmonių dora ir dvasinė gerovė nerūpi. Kreipiamės į Jus, tautiečius, Lietuvos valstybės suvereną
Nepraleiskime progos šiandien patikrinti save, ar turime ištvermės, ir kiek mumyse dar liko Lietuvos. Net negražu lyginti su tuo, ką ištvėrė Lietuvos tremtiniai, kovotojai, kaliniai ar tiesiog pažemintieji, kuriems iš gyvenimo buvo išbraukta okupanto dešimtys metų, buvo atimta Tėvynė ir laisvo žmogaus orumas – nė nelyginkime su tuo mažu išmėginimu, kuris mums dabar yra Dievo duodamas. Mums reikia daugiau idealizmo. Tą riba dabar ištrynė mūsų valdantieji.
Idealizmas žino, kad yra vertybės, dėl kurių verta gyventi ir mirti, nes jos didesnės už gyvenimą. Vertybės, dėl kurių kartais turime aukotis ir gera būna aukotis.
O dabartinis pragmatizmas – tai paprasti šūkiai: politika – profesionalams, kurie baigė komunistų partines mokyklas, „kompetetingiems“ valdžios reikaluose, sukūrusiems savo, šeimos ir artimų savo giminaičių gerovę visų mūsų sąskaita, mokantiems valdyti verslą – ir sukčiauti, nemokant valstybei mokesčių , dergiantiems mūsų valstybę po Kremliaus kurantais, prisidengus šventa Lietuvos Trispalve ir taip ją išniekinant, o dabar jau dergiant Lietuvą – ir iš aukštųjų Europos tribūnų.
Mieli tautiečiai, Seimo rinkimuose, nepraleiskime progos pareikšti savo Tautos suvereno valią ir išdrįskime keisti Valstybės kelią, išdrįskime gelbėti tautos gyvybę.
Akad. A.Marcinkevičius, Akad. A.Tyla, Akad. Z.Zinkevičius, Akad. G. Uždavinys, Prof. O. Voverienė, Prof. S. Marčiulaitis, Kun. A. Keina, Seselė vienuolė N. Sadūnaitė, Mons. prel. Alf. Svarinskas
Atgal
