Tautos mokykla
10 25. I. Degutienė: Konstitucija - tai valstybės gyvavimo pagrindas
Konstitucija - tai visuomenės teisinės kultūros ir tiesiog kultūros, kurią turime kelti kiekvienas pagal savo profesiją ir savo moralę, rodiklis, sakė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, sveikindama tarptautinės konferencijos "Europos konstitucinio palikimo standartai" dalyvius ir svečius.
Seimo Pirmininkė priminė, kad Lietuva pernai ir šiemet minėjo ir tebemini daugelio svarbių valstybei sukakčių 20-ąsias metines.
"1990-aisiais atkūrusi valstybingumą, 1991-aisiais sulaukusi tarptautinio pripažinimo, mūsų valstybė ėmėsi "de facto" įgyvendinti tai, ką Kovo 11-oji paskelbė "de jure". Šalia svarbiausių institucijų atkūrimo bei įtvirtinimo buvo būtinas teisinės bazės sukūrimas ir tobulinimas. Ir 1992-aisiais referendumu patvirtinta Respublikos Konstitucija - kaip to pagrindas. Todėl šiandieninis minėjimas - ne tik gražios sukakties pažymėjimas, bet ir galimybė apžvelgti Lietuvos konstitucinę raidą, prisimenant istorines paraleles ir jų sąsajas su dabartimi", - sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkės nuomone, tokia raida, Konstitucijos demokratiškumas ir veiklumas yra tikra kiekvienos valstybės charakteristika, tikrasis jos pažangos, demokratijos, vertybinių orientacijų rodiklis.
"Žvelgdami ir į savo dabartį, ir į savo istoriją, galime didžiuotis, kad Lietuva visada buvo tvirto konstitucingumo valstybė. Ir ne tik mūsų šalies, bet ir visos Europos, viso pasaulio konstitucinių tradicijų kontekste. Ko gero, šios tradicijos pradžia sietina su trimis XVI amžiaus Lietuvos Statutais, kurie sudarė senosios Lietuvos valstybės santvarkos teisinį pagrindą. Istorinė chronologija primena: Statutai buvo surašyti kaip tik tada, kai Lietuva 1387 m. paskutinė Europoje priėmė krikštą, XV a. sparčiai perėmė Vakarų lotyniškosios kultūros vertybes ir XVI a. tapo integralia Vidurio Europos dalimi. Statutai tapo dar vienu ženklu, kad LDK įgyja intensyvų civilizacinį pagreitį (kitoms Europos tautoms to nereikėjo, nes jos krikštijosi daug anksčiau) ir kartu tampa vienu svarbiausių civilizacijos nešėjų kaimyninėms šalims. Tikriausiai ne tik teisininkams, istorikams, bet ir plačiajai visuomenei žinotina, kad Statutai kaip precedentas buvo naudojami Lenkijos ir Livonijos teismuose, pagal juos buvo tiesiogiai redaguojamas 1649 m. Rusijos teisynas. Pagaliau, tiek suartėjimo su Lenkija ir personalinės unijos metais, tiek unijos ir konfederacijos su Lenkijos valstybe laikais būtent Statutai buvo didžiausias Lietuvos savarankiškumo požymis. Lietuvos Statutai, ypač Trečiasis, buvo suredaguoti taip, kad atitiko LDK visuomenės poreikius 250 metų ir pergyveno net ir pačią valstybę", - sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė priminė, kad kalbėdami šia tema prisimename ir kitą pirmąjį Europoje ir antrąjį pasaulyje tokį dokumentą - 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją.
"Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo bandymas atnaujinti bendrą Lenkijos ir Lietuvos valstybę, kuri visą XVIII amžių gyveno reformų laukimu. Reformos buvo vykdomos, ir būtent Konstitucija iš esmės tapo jų kulminacija. Ji buvo nukreipta ir prieš užsienio valstybių, pirmiausiai Rusijos imperijos, įtaką Respublikai: beveik visą XVIII amžių Lietuvoje ir Lenkijoje stovėjo Rusijos įgulos, nuo pat Petro I laikų nuolat buvo patiriamas karinis Rusijos šantažas. Konstitucinės tradicijos tąsą liudijo ir XX a. atgimusi Lietuva, kurios konstitucingumo pradžia laikytinas 1918-ųjų Vasario 16-osios Aktas. Vėliau - Steigiamojo Seimo 1920 m. priimta laikinoji Lietuvos Valstybės Konstitucija, po to - 1922 metų laikinoji Konstitucija - pirmasis Lietuvos Respublikos konstitucinis aktas, savo pagrindiniais bruožais atitikęs bendrus demokratinių konstitucijų reikalavimus. Ir, pagaliau, 1992-ųjų dokumentas, mūsų valstybės dabartinio gyvenimo pagrindas", - sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė pažymėjo šiuos istorijos faktus paminėjusi tam, kad dar kartą primintų, jog Konstitucija visada, visais laikais tiesiogiai atspindi tautos ir visuomenės politinę brandą, jos patirtį ir vietą tiek istorijoje, tiek dabartyje.
"Ir Lietuvos istorijoje kiekviena Konstitucija žymėjo brandą nepriklausomybei, brandą savarankiškai, oriai aukštesnės politinės kultūros savitvarkai. Suprantama, tai - ne tik Lietuvos, tai - universali demokratinių šalių nuostata. Neatsitiktinai svarbiausia bet kurios šalies teisės šaka yra būtent konstitucinė teisė, kai kur vadinama valstybine teise. Būtent ji įtvirtina politinius, socialinius, ekonominius pagrindus, valstybinės valdžios įgyvendinimo mechanizmą, valstybės, visuomenės ir piliečių santykius", - sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė kreipėsi į visus profesorius, dėstytojus, kurių profesinis žodis skiriamas jaunimo, studentų, būsimųjų teisininkų auditorijai, ir paragino diegti nuostatą, kad Konstitucija - tai ne tik formalus paragrafų rinkinys, pritaikomas kilus teisiniams ginčams.
"Tai - rodiklis visuomenės teisinės kultūros ir tiesiog kultūros, kurią turime kelti kiekvienas pagal savo profesiją ir savo moralę. Tai - valstybės gyvavimo pagrindas", - sakė I. Degutienė.
