Žiemą turiu daugiau laiko ir prisimenu vasarą, keliones - jos nepamirštamos. Nesvarbu, ar buvo važinėta dviračiu po apylinkes, ar keliauta Lietuvoje, ar išsiruošta užsienin. Kuo daugiau laiko praeina nuo piligriminės kelionės į Medžiugorje, tuo labiau viskas kristalizuojasi, ir prisiminimuose lieka tai, kas buvo svarbiausia ir prasmingiausia. Aplankytos vietos buvo ir lieka nuostabiomis, bet sutikti žmonės, jų gražūs poelgiai nepamirštami.

Kiekvienas žmogus, vietovė turi savo išskirtinį veidą, tuo jie ir yra gražūs. Pasvalio rajono pakraštyje, kuris pietinėje dalyje ribojasi su Panevėžio rajonu, yra Pumpėnų miestelis.

Panevėžio žygeiviai kartu su Lietuvos tautininkų sąjungos Panevėžio skyriaus nariais Vasario 16-ąją pažymėti Lietuvos Nepriklausomybės dieną vyko į Radviliškio rajoną. Lankytasi Balandiškių kaimo Sajų sodyboje ir Mėnaičių kaimo Miknių sodyboje.

2011 m. trečiąjį ketvirtį vietinio turizmo kelionių su viena ir daugiau nakvynių skaičius siekė 886,5 tūkst. ir, palyginti su 2010 m. tuo pačiu ketvirčiu, padidėjo 0,7 proc., skelbia Statistikos departamentas.

Po sėkmingų pasirodymų Vilniaus koncertų salėse lapkričio 3 - 6 dienomis Tarptautinio jaunimo muzikos festivalio-konkurso „Su muzika per Europą“ Lietuva-Italija 2011 pirmųjų, antrųjų vietų laureatai turėjo išskirtinę galimybę koncertuoti Italijos sostinėje - amžinajame mieste Romoje ir L'Akvilos (L'Aquila) Alfredo Casella konservatorijoje.

Didikams Radviloms priklausiusioje Nesvyžiaus pilyje (Baltarusija) lankytojams atidarytos trys restauruotos rūmų salės - pokylių, židinio ir mažasis valgomasis

Maroko teritorijoje stačiasis žmogus gyveno nuo paleolito laikų. Dabartinis žmogus apsigyveno XV- X a. pr. Kr. Senovės laikais Maroką graikai vadino Libija, romėnai - Afrika, arabai – Vakarų sala.

Viršutinę ir prie medžio kamieno žievė išmetama ir tik vidurinė dalis tinka gaminti kamščius. Šie kamščiai yra labai brangūs, todėl pramonė pradėjo gaminti plastmasinius kamščius. Tokie ąžuolai auga Maroke, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje. Be to, Maroke auga ąžuolai, panašūs į krūmus.

  Šį kartą mano kelionės tikslas - Šiaurės Afrika, Marokas. Mūsų lėktuvas nusileido Portugalijos oro uoste Farase. Tai antrasis Portugalijos miestas pietuose prie Atlanto vandenyno, pajūrio kurortas, jame gyvena apie 46 tūkst. gyventojų. Nuo VIII a. miestą valdė arabai, 1249 m. atkariavo portugalai.

Voratinkliai gamtoje atrodo paslaptingi, paprastai nepastebimi ir, tik saulės spinduliams apšvietus, voratinkliai savo blyksniu nušvinta žmogaus akyse ir pasirodo išraizgytu tinkliniu daugiakampiu. Istoriniai ryšiai tarp tautų ar baltų, kalbiniai reliktai kitose kalbose mums bendraujant atsiskleidžia netikėtomis mintimis, nuojautomis, kurios kaip voratinkliai staiga atsiranda ir vėl pradingsta, jei nepapasakoji arba neaprašai.

Sustojome Šilalėje. Iš tolo šviečia aukščiau, ant kalnelio iškilusi bažnyčia. Ji viena didžiausių Lietuvoje. Bokšto aukštis 60 m. Neogotikinė. Bažnyčioje daug vertingų dailės kūrinių, labai gražūs vitražai. Prie įėjimo pritvirtinta lenta, skirta Lauryno Ivinskio atminimui: jis čia krikštytas. Bažnyčios pastogėje nedidelis muziejėlis, kuriame gausu senovinių religinio turinio knygų (kai kurios net iš XVII am.). Čia daug įvairių šventųjų medinių skulptūrėlių, keletas restauruotų paveikslų. Labai įdomus ilgas, kabantis net ant trijų patalpos sienų, didžiulis rožinis – vietos liaudies meistrų darbas. 1806 m. Šilalėje įsteigta evangelikų liuteronų bažnyčia. Keletą kartų degė, bet vis buvo atstatoma...

Vilniaus žemaičių kultūros draugija (VŽKD), prieš metus pažymėjusi veiklos dvidešimtmetį, tęsia aktyvų gyvenimą: vyksta reguliarios sueigos, kultūriniai renginiai, organizuojamos ekskursijos. Šių metų ekskursija buvo skirta geriau pažinti Karšuvos žemę, jos gyvenvietes, aplankyti piliakalnius, muziejus, susipažinti su architektūros paminklais. Organizuojant šią kelionę, daug pastangų padėjo ilgametė draugijos pirmininkė Dalia Juodkaitė-Dirgėlienė, o keliauninkų džiaugsmui ekskursijai vadovauti sutiko jau ne kartą su žemaičiais keliavęs ir visų labai pamiltas puikus vadovas VŽKD garbės narys prof. Libertas Klimka.

Dusmenys... Nedidelis Dzūkijos miestelis, gal tiksliau – bažnytkaimis, nuo neatmenamų laikų prisiglaudęs prie tankių girių, apsuptas beveik vienas prie kito prisiglaudusių, vienas už kitą didesnių, gražesnių, žuvingesnių ežerų.

Kaip ir kiekvienas jaunas žmogus, į Norvegiją važiavau padirbėti, be to, daug mano studijuojančiųjų draugų jau Norvegijoje. Pamačiusi, kaip jie gali išpildyti savo svajones (jaunas žmogus turi daug polėkių ir poreikių), ir aš nutariau pabandyti...

Turime Lietuvos „everestą“ – Aukštoją, į kurio krikštynas prieš eilę metų spalvingą žmonių minią vedė alpinistas V.Vitkauskas, iškėlęs kirtiklį su pasaulio viršukalnėse pabuvojusia mūsų trispalve. Tai buvo didelė ir džiugi lietuvių šventė.

Migracijos ir laimės santykio tyrimai rodo, kad žmonės, kurie emigruoja tik siekdami daugiau uždirbti, nepasiekia laimės, kurios trokšta, teigia Leičesterio universiteto profesorius daktaras Deividas Bartramas (David Bartram).

Šiais metais Lietuvos istorijos ir žirgų mylėtojus pasiekė puikios poligrafinės kultūros Gintaro Kaltenio knyga „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros“, kurioje net 128 spalvotos iliustracijos (dizainas ir žemėlapiai - Tautvydas Kaltenis).

Šeštadienis. Mes, vykstantys į Lazdijų rajono Kapčiamiesčio šventę, neatitraukiame akių nuo lango. Saulutė šildo – pati ,,bobų vasara”. Bulviakasis. Kur pažvelgsi, baltuoja bulvių maišai, kruta juda žmoneliai ir dar senoviškai - su arkliuku. Smagu žiūrėt į dirbantį žmogų, nes dar tiek daug dirvonuojančių, kiečiais, dilgėlėm apaugusių dirvų. Tik ar ne bulviakasis kaltas, kad šventėje taip negausu Kapčiamiesčio bendruomenės narių?

Rugsėjo 17 d. prasidėjo renginys „Vytauto apygardos partizanų takais“. Skiemonių bažnyčioje, Anykščių rajone 9 val. šv. Mišios buvo aukojamos už šioje apygardoje kovojusius ir žuvusius partizanus bei vadą Balį Vaičėną – Pavasarį, kilusį iš Rokiškio rajono, žuvusį 35 metų amžiaus.