Kelionės
11 29. Tarp dviejų pasaulių (2)
Vytautas Kuprys
Viršutinę ir prie medžio kamieno žievė išmetama ir tik vidurinė dalis tinka gaminti kamščius. Šie kamščiai yra labai brangūs, todėl pramonė pradėjo gaminti plastmasinius kamščius. Tokie ąžuolai auga Maroke, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje. Be to, Maroke auga ąžuolai, panašūs į krūmus.
Pietvakariuose auga endeminės rūšies medžiai Argamija spinosa, iš jų sėklų gaminamas aliejus. Miškas užima 7 proc. šalies teritorijos. Finikiečiai į šalį atvežė kedrus iš Libano ir apsodino Atlaso kalnus. Iš kedro riešutų spaudžiamas aliejus, naudojamas kosmetikoje.
Veisiasi kiškiai, šernai, šakalai, gyvatės, vėžliai, skorpionai, leopardai, daug graužikų, roplių. Čia žiemoja mūsų gandrai, kurie lizdus suka ant aukštos įtampos atramų. Ant vienos atramos įsitaiso, kaip ir Andalūzijoje, nuo 1 iki 4 lizdų.
Maroke gydymas nemokamas, vaistai kompensuojami. Turtuoliai gydosi privačiai.
Sevilijos katedra su la Giralda bokštu, statytu prieš 2500 m. (Ispanija)
65 proc. šalies gyventojų yra marokiečiai (arabai), 33 proc. – berberų gentis. Dauguma berberų vyrų yra aukšti ir mėlynakiai. Jiems tėvai suranda žmonas. Jei mokosi užsienio universitetuose, baigę mokslus visuomet grįžta į namus, kuriuose laukia numatyta žmona.
Šalyje gyveno nepaprastai įdomi berberų tauta. Jie kiekvieną dieną rengdavo skirtingose gyvenvietėse turgus – suok. Šiuose turguose prekiaudavo įvairiais maisto produktais, kur mėsą ir žuvį parduodavo tik šviežią, nes gyvulys buvo pjaunamas ir žuvis gaudoma tą pačią dieną. Į visus vyrus visuomet kreipėsi su dalelyte „si” – reiškia ponas, tik pranašo Mahomedo vardas buvo tariamas be „si”. Vienos genties nevedę berberų vyrai ir moterys turi rudeninę šventę. Jie susirenka į vieną vietą: valgo, dainuoja, šoka. Paskui vyrai nueina į moterų palapinę ir renkasi moterį, jei ji sutinka, vedasi ją pas save. Gyvena kartu metus, jei viskas klostosi gerai - lieka kartu gyventi, jei vyrui žmona nepatiko per tą laikotarpį, jis veda ją atgal į palapinę.
Valstybinė kalba – arabų su Maroko tarme, bet daug pagyvenusių gyventojų vis dar kalba prancūziškai ir ispaniškai, nors jaunimas jau nemoka tų kalbų, kaip ir pas mus rusiškai.
98 proc. gyventojų išpažįsta islamą, yra sunitai. Šalyje labai laikomasi Ramadano, tai musulmonų kalendoriaus 9 mėnuo. Pats skaniausias valgių mėnuo, dalinimosi ir bendrystės laikas. Per Ramadaną pranašui Mahometui buvo pradėtas apreikšti Koranas. Per Ramadaną visiems musulmonams privaloma pasninkauti, šviesoiu paros laiku negalima gerti, valgyti, rūkyti, mylėtis, o saulei nusileidus stalai nuklojami pačiais skaniausiais valgiais, nes alkanas žmogus nori visko, todėl maistas būna įvairus. Pradeda valgyti nuo datulių su pienu, o baigia sočiais patiekalais. Kaip sako gyventojai – alkanas žmogus geriau mąsto, daugiau suvokia, supranta, ką reiškia neturėti, skursti, todėl dosniai dalijasi maistu su kitais. Gatvėse neišgirsi šiurkštaus žodžio, nes tai draudžiama. Žmonės sportuoja, bėgioja. Visos šalies žmonių mintys nukreiptos į pranašą Mahometą. Labai seniems žmonėms pasninkas neprivalomas, nėščiosios, ligoniai, keliautojai, kovotojai gali jį nukelti. Pranašo Mahometo teiginiu – kas pamaitina pasninkaujantį žmogų, bus išgelbėtas nuo pragaro ugnies. Po Ramadano tris dienas žmonės nedirba, o švenčia, apsirengia gražiausiais rūbais ir valgo, valgo, valgo.
Pagal Koraną Kristus yra ne Dievas, o vienas iš pranašų, be to, nebuvo nukryžiuotas. Mahometas yra paskutinis pranašas.
Į minaretą dabar mula nelipa skelbti maldos pradžią, tam yra garsiakalbiai, tačiau per garsiakalbį turi kalbėti gyvas žmogus, o ne transliuojamas įrašas.
Šalyje yra krikščionių ir judėjų bendruomenės.
Vyrai sudaro 49,9 proc. šalies gyventojų, moterys – 50,1 proc., 48,3 proc. suaugusiųjų yra neraštingi. Į pensiją išeina kaip vyrai, taip ir moterys, sulaukę 65 metų amžiaus, nuo 54 metų galima išeiti į paankstintą pensiją. Šeimos gausios – augina po 4- 6 vaikus, bet dabar gimstamumas mažėja. Išlieka paprotys – namuose įrengti atskiras vyriškas ir moteriškas dalis. Ir dabar soduose, parkuose, net transporto stovėjimo aikštelėse moterys ir vyrai renkasi atskirose vietose.
Maroke mokslas yra nemokamas, bet yra daug privačių mokyklų, kuriose mokosi turtingų šeimų vaikai. Aukštuosius mokslus baigia užsienio universitetuose. Maroke yra vienas privatus universitetas, kuriame mokslas vyksta anglų kalba. Šiame universitete moko užsienio dėstytojai, todėl mokslas jame yra labai brangus. Jis yra Atlaso kalnuose nedideliame Ifrano miestelyje.
25 proc. šalies vaikų visai nesimoko. O kai kuriose vietose vaikai, baigę pradinę mokyklą, eina dirbti (valkatauti) į gatves. Mergaitės nuo 12 metų pradeda dirbti prostitutėmis. Prieš 50 metų moterys visai nesimokė mokykloje.
Didelė gyventojų migracija iš kaimų į miestus, daug marokiečių išvyksta dirbti į Europos šalis (Prancūziją, Belgiją, Olandiją, Vokietiją ir kitas šalis). Mieste gyvena 57 proc. šalies gyventojų.
Kiekviename mieste taksi važinėja mašinomis, nudažytomis skirtingomis spalvomis, kurios neturi teisės važiuoti už miesto ribų. Benzinas kainuoja 1,04, dyzelis - 0,73, cigaretės - 2 eurus.
Kapai visai neprižiūrimi ir niekas jų nelanko, yra apaugę žolėmis. Žmonės laidojami ant dešinio šono su veidu, pasuktu į Meką. Žymesni žmonės laidojami koplyčiose, kurių stogai nudažyti žalia spalva.
Pagal šalies įstatymus vyrai turi teisę turėti vieną žmoną. Moterys pagal įstatymą turi lygias teises su vyrais. Bet moterys nevadovauja maldai, už žydo tekėti negali, arba žydas turi priimti islamo tikėjimą. Užsienietė, ištekėjusi už arabo, neturi jokių teisių, jei kas atsitinka jos gyvenime, nors ji būtų priėmusi islamo tikėjimą. Jei vyras kartais turi dvi žmonas, tai abi turi vienodas teises. Jei vyras perka žiedą vienai žmonai, jis turi pirkti ir kitai, jei stato namą vienai, turi pastatyti ir kitai, jei mylisi su viena, turi mylėtis ir su kita ir t.t. Jei viena žmona negali mylėtis – jų likimą sprendžia teismas.
Taip atrodo augalas agava, nokinanti žiedą net 100 metų
Maroke susipynė arabų, prancūzų, ispanų, portugalų, žydų ir vietos berberų kultūros, sukūrusios savitą konstitucinę monarchiją. Neatsirado šalyje stiprios partijos jėgos, kuri priešintųsi oficialiai valdžiai, todėl čia nesprogo arabų revoliucijos „bomba”. Šioje šalyje yra problemų, sunkumų, bėdų, bet 80 proc. marokiečių neturi rimto pagrindo skųstis gyvenimu. Pagal 1996 m. šalies konstitucijos pataisą įsteigtas dviejų rūmų parlamentas. Valstybės ir šalies musulmonų religijos vadovas, ginkluotojų pajėgų vadas – karalius. Sostas paveldimas. Įstatymus leidžia dviejų rūmų parlamentas – Patarėjų susirinkimas ir Atstovų susirinkimas. Patarėjų susirinkimą sudaro 27 netiesioginiais rinkimais išrinktų narių 9 metams, kas 3 metai renkama 13 jo narių. Atstovų susirinkimą sudaro 325 nariai (30 vietų rezervuota moterims), visuotiniais tiesioginiais rinkimais renkami 5 metams. Karalius ministru pirmininku skiria Atstovų susirinkime daugumą turinčios partijos ar koalicijos vadovą. Teismų sistemą sudaro Konstitucijos teismas (12 teisėjų). Nacionalinė šventė - Karūnos diena – liepos 30 Muhamedui VI tapus karaliumi.
Svarbiausios politinės partijos: Nepriklausomybės partija, Socialistinė liaudies jėgų sąjunga, Demokratijos partija, Socialinio avangardo ir kt.
Ginkluotosios pajėgos komplektuojamos iš šauktinių ir savanorių nuo 18 metų. Šauktiniai tarnauja 18 mėnesių.
Žiniasklaida laisva. Kioskuose galima rasti oficialios opozicinės, geltonosios spaudos leidinių. Maroke demokratijos apraiškų daugiau nei kitose arabų šalyse, legaliai veikia beveik 30 politinių partijų. Viename kelyje mūsų autobusas sustojo ir negalėjome toliau važiuoti. Pasirodo, įvyko vietinių gyventojų streikas. Jie blokavo kelią ir pareikalavo, kad vietinė valdžia skirtų 4 autobusiukus vaikams nuvežti į mokyklą, nes mokiniams toli eiti į mokyklą. Prastovėjome dvi su puse valandos, kol atvažiavo meras, kuris pažadėjo patenkinti jų reikalavimus. Po to galėjome toliau važiuoti.
Marokiečiai myli ir gerbia savo karalių. Valdantis karalius turi rezidencijas didžiausiuose miestuose: Marakeše, Kasablankoje, Fese ir kt. Jis keliauja ir bendrauja su savo šalies gyventojais.
Marokas – agrarinė valstybė, išplėsta apdirbamoji ir kasybos pramonė. Svarbiausia šalies žaliava – fosforitas, pagal gavybą užima III vietą pasaulyje po JAV ir Kinijos. Kasama dar mangano, cinko, geležies, sidabro, vario, kobalto, aukso rūdos, gipsas, akmens druska, boksitas ir kt. Kai kuriose apylinkėse rasta naftos ir gamtinių dujų. Šalyje gaminamas cementas, yra juodoji metalurgija, automobilių surinkimo įmonės, tekstilė, maisto pramonė, kilimų audimo, odos, keramikos, medžio gaminių, dailieji amatai.
Daug kur laukai nusėti akmenimis, kuriuos žmonės renka į taip vadinamas užtvaras ir tokiu būdu atsiranda daug dirbamos – derlingos žemės. Dirbamoji žemė užima 20 proc. šalies teritorijos, kurios 50 proc. užima javai - kietieji kviečiai, miežiai, ryžiai. Dar auginami apelsininiai citrinmedžiai, alyvmedžiai, migdolai, pomidorai, bulvės, arachiai, pupelės, cukriniai runkeliai, cukranendrės, vilnamedžiai, datuliniai finikai, žemės riešutai ir kt. Daug vynuogynų priklauso prancūzų savininkams.
Pasak orfikų (religinis sąjūdis Graikijoje, kilęs apie VI a. pr. Kr.), kai titanai sudraskė Dionisą (graikų dievą), jo kraujas nutiško ant žemės, ir toje vietoje užaugo vynmedis, aplipęs raudonų vynuogių kekėmis, primenančiomis pralietą kraują. Vynuogėse yra Dioniso dalelė, todėl gerdami iš jų padarytą vyną žmonės geria dievą.
Auga daug agavos, iš kurios gaminami siūlai ir sukamos stipriausios virvės. Jos žydi vieną kartą po 5 – 20, kartais - po 100 metų. Po to išmeta po save sėklas. Labai daug sodinama melionų – laukai geltonuoja nuo prinokusių daržovių. Šalyje auga daug kaktusų.
2/3 žemės priklauso valstybei, kita dalis - privatiems asmenims. Šalies geležinkeliai yra elektrifikuoti.
Veisiama avys, galvijai, ožkos, asilai, arkliai, kupranugariai. Daug kur rasi baltą stambų paukštį ibis, kuris ganosi kartu su gyvuliais ir maitinasi jų parazitais. Senovės egiptiečiai jį dievino, o lavonai buvo balzamuojami.
Į metus šalį aplanko apie 2,5 mln. turistų, pajamos iš turizmo sudaro 3,4 mlrd. JAV dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Prancūzijos, Ispanijos, Britanijos, Italijos, JAV ir Lietuvos.
Jei žmogus uždirba per metus 2300 dinarų, jis yra atleidžiamas nuo mokesčių. PVM šalyje yra 18 proc. (1 euras – 10 dinarų).
Maroko teritorijoje stačiasis žmogus gyveno nuo paleolito laikų. Dabartinis žmogus apsigyveno XV- X a. pr. Kr. Senovės laikais Maroką graikai vadino Libija, romėnai - Afrika, arabai – Vakarų sala. Pirmieji gyventojai buvo berberai. XII – VIII a. pr. Kr. finikiečiai įkūrė prekybos atstovybes. 40 metais Roma užima Maroką. Romos laikais sparčiai plėtojosi ūkis: auginami grūdai, gaminamas alyvuogių aliejus, plėtojasi gyvulininkystė, tiesiami keliai. Nuo II a. plito krikščionybė, bet vietos gyventojai nepriėmė krikščionybės. 429 m. Šiaurės Afriką užėmė vandalai, kurie nusiaubė regioną. Vandalai - tai germanų gentis, kurie sunaikino daug antikinės kultūros paminklų, grobė brangius katalikų bažnyčių indus, paauksuotus paveikslų rėmus ir stogų skardas, bet menkai kontroliavo nukariautas teritorijas. 533 m. vandalus sumušė vietos gyventojai. VII a. Maroką nukariavo arabai. Berberai perėmė jų religiją – islamą. 1073 m. valdovų arabų dinastijas pakeitė berberų dinastijos. Dinastijos žlugdavo dėl genčių nesantaikos. 1511 m. valdžioje vėl įsitvirtino arabai, kurie skelbiasi kilę iš pranašo Mahometo palikuonių. 1578 m. marokiečiai sumušė portugalus, kurie buvo užpuolę šalį. Karo metu žuvo Portugalų karalius Sebastianas.
Atgal
