VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė

2012-05-09
Gegužės 3 d. šalyje buvo registruota 232,2 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 11,23 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.  Lietuvos darbo biržos duomenimis, praėjusią savaitę sumažėjo vidutinis per dieną naujai besikreipiančių bedarbių skaičius: anksčiau jų kreipdavosi per tūkstantį, tuo tarpu balandžio 27-gegužės 3 dienomis - 900. Plačiau
2012-05-09
Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Lietuvos žiniasklaida yra laisva, bet stokojanti korektiškumo.  "Džiaugiuosi, kad Lietuvos žiniasklaida yra tikrai laisva, be cenzūros, nebent, sakyčiau, oligarchinė cenzūra gal yra, bet žmonių, valdžios prasme tikrai spauda laisva. Palyginus su užsieniu, tai manyčiau, kad Lietuvos žiniasklaidai truputį trūksta atsakomybės ir korektiškumo, kokį matau Vakaruose", - sakė žurnalistams Prezidentė Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga surengtoje Maironio skaitymų šventėje prie Vileišių rūmų Vilniuje. Plačiau
2012-05-04
Įsibėgėjant pavasariui ir Jūrų muziejus keičia darbo ritmą: šaltuoju metu lankytojus į ekspozicijas kvietęs tik savaitgaliais, nuo gegužės 2 dienos duris jau atveria plačiai kiekvieną dieną, išskyrus pirmadienį ir antradienį. Vasarą muziejus ketina dirbti tik su viena poilsio diena - pirmadienį. Pajūrį užliejus vasariškos šilumos bangai, vis daugiau lankytojų užsuka ir į Jūrų muziejų: šį savaitgalį jame apsilankė gerokai per tūkstantį, praneša VE.lt. Atvyksta turistų grupės iš Lenkijos, Latvijos, Kaliningrado, ypač smagu čia lankytis šeimomis, nes iki gegužės vidurio šeštadienį ir sekmadienį veikia nemokamos kūrybinės dirbtuvėlės, kuriose mažieji gali ne tik daugiau sužinoti apie jūrų gyvūnus, bet ir pamiklinti savo rankeles: kiekvienas jų iš muziejaus išsineša savo paties gamybos medūzą, pingviną ar stebuklingą spalvinimo knygutę, kurioje randa ir jau pažįstamus gyvūnėlius ir kuria pasakiškus. Šis sezonas Jūrų muziejuje žada būti tikrai karštas. Gegužę tradiciškai Kopgalį užplūsta moksleiviai iš visos Lietuvos - juos masina tiek edukaciniai užsiėmimai, tiek puiki galimybė prasmingai užbaigti mokslo metus aplankant sykiu ir muziejų, ir pajūrį. Gegužės renginiai kaip tik ir bus skirti Baltijos jūros gyvūnijos pažinimui, jos istorijai. Plačiau
2012-05-04
Visur gerai, bet namuose geriausia? Tada, kas yra tie „namai“? Ar ten, kur gimei ir augai, ar ten, kur šiuo metu tau yra visapusiškai geriausia? Pastaruoju metu, grįžus į Tėvynę Lietuvą beveik kasdien uždavinėju sau šiuos klausimus ir nerandu vieno atsakymo... Mano nuomone, NAMAIS, į kuriuos norisi sugrįžti, tampa ta vieta, kurioje jautiesi pilnavertiškiausia asmenybė. Pagarba, šiluma, žmogiškumas, galimybės... Viską pasiekus, nieko daugiau atrodo ir nebereikia, tik stengtis visa tai išsaugoti ir įvertinti. Deja, šiuo metu mano namai yra Norvegija ir tuom iš vienos pusės džiaugiuosi, tačiau iš kitos norisi verkti... Plačiau
2012-04-27
Lietuvos kariuomenės atkūrimas nebuvo atsitiktinis veiksmas, bet ilgo, įtempto, sunkaus profesionalių karininkų darbo per Atgimimą brandintas vaisius. Lietuvos kariuomenės atkūrėjai, atsargos karininkai, 1988 m. įregistravome Sąjūdyje atsargos karininkų grupę, 1989 metais atkūrėme Lietuvos atsargos karininkų sąjungą, tais pačiais metais dirbome Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos komisijose, ypač aktyviai respublikos jaunuolių karinės tarnybos reikalų komisijoje ir pagaliau 1990 metais atkūrėme Krašto apsaugą. Ir belieka šiandien tik džiaugtis ir didžiuotis kad Lietuvos garbingų atsargos karininkų profesionalų dar 1988 metais pradėtas darbas atkurti savą – Lietuvos kariuomenę, jau įgyvendintas. Lietuvos kariuomenė atkurta, Lietuva kaip savarankiška valstybė įeina į demokratinių pasaulio valstybių politinę, ekonominę, gynybinę šeimą, kad šis faktas amžiams liks garbingu Lietuvos istorijos puslapiu. Plačiau
2012-04-27
Kaip peilis įsmigęs danguje šviečia vakaro gaisai. Pasigirsta čaižus stabdžių klyksmas. Rauda. Pakyla juodvarnių būrys: čežantys jų sparnai šiurpina sielą. Guli baltas kūnas, tarsi nukirstos laukinės orchidėjos žiedas, srūvantis krauju. Kaip plaštakė į ugnį krito jauna mergina po traukiniu. Kalbuosi su miestelio gyventoja Eliza, netekusia geriausios 18 metų draugės Maraikos. Tarsi rasos lašiukai virpa ant blakstienų ašaros. „Jai nieko netrūko: pasiturintys tėvai, vila, baseinas, moderni aparatūra... Tik nebuvo to, ko troško jauna širdis – meilės. Ji buvo 2 kartus išprievartauta, tačiau nedrįso niekam pasakoti apie savo gėdą. Mergina tapo labai baikšti – vengė kontaktų su svetimais žmonėmis. Kai aš susipažinau su Maraika“, - tęsia pokalbį Eliza (27 m.), - „pajutau jos nerimą ir baimę. Su didele meile priėmiau ją į savo šeimą. Maraika buvo labai madinga: visada rengėsi kaip jauna dama. Apsilankiusi pas mane nusirengdavo princesės rūbus ir apsirengdavo mano vyro sportinėm kelnėm“. Plačiau
2012-04-20
Nebesakome „ne mano reikalas“, sakome „ne mano problema“. Kodėl dažnai sprendžiame problemas, o ne uždavinius, iškilusius klausimus, esamus reikalus? Nuolatos sprendžiame problemas, kai reikia įveikti kliūtis, nuosmūkį, nepasisekimus, mažinti vargus, rūpesčius, išvengti nelaimių, neaiškumo. Tas tarptautinis žodis „problema“dažnai nepraleidžia gražių, taiklių lietuviškų žodžių. Pasitaiko, kad per pusvalandinę televizijos ar radijo laidą žodis problema pavartojamas 10-15 kartų. Kartais tos problemos atrodo juokingai ir neaiškiai. „Pagijo nuo stuburo problemų“, - sako gydytoja. Galbūt užrašykime ant durų –stuburo problemų kabinetas. Klausimas, susijęs su vandens problema. Geriau būtų su vandens kokybe, trūkumu, kaina... Dabar neaišku, ar vandens per daug (šlapia), ar vandens trūksta, o gal vanduo nešvarus ar per brangus. Tai taip ir sakykime, konkrečiai. Pasako, kad daug problemų padaryta. Nedarykime jų, ir nereikės spręsti. Kokybiška problema (?). Jeigu problemos būtų kokybiškos, tai laimingai gyventumėme. Plačiau
2012-04-20
Išblukusios sostinės spalvos verčia žmogų ieškoti džiaugsmo kitoje aplinkoje. Pirmąją pavasario dieną, kai sutemos nusileido į miesto centrą, skubėjau Islandijos gatve prie jos vardu pavadintos stotelės. Įlipęs į 3 maršruto troleibusą, pasijutau šventiškai –per dieną susikaupę rūpesčiai dingo akimirksniu –transporto vidaus įranga tiesiog švytėjo Vilniuje iki šiol neregėtų šiltų spalvų harmonija. Mažorinę nuotaiką dar sustiprino apšvietimas. Viskas nauja. Daugelį metų naudojuosi sostinės ir Kauno troleibusų transportu, dažniausiai įpratome matyti ramias –pilkas, mėlynas sėdynių ir atlošų apmušalų spalvas, nes jos praktiškesnės. Gražu, kad sostinės valdžia rūpinasi ir šios srities estetika. Plačiau
2012-04-17
Parašyti šias mintis paskatino vadinamoji „originalo kalbos“teorija, pagal kurią aiškinama, kad įvairių tautų žmonių pavardes ir pasaulio vietovardžius reikia rašyti originalius.Atsirado puiki proga panagrinėti mano pačios giminės vyriškos linijos pavardę, kai internete pamačiau vienoje vietoje Liuberto pavardės savininkų surašytus variantus. Rašydama apie pavardės Liubertas sandarą ir lietuvišką prasmę, pirmiausia, panagrinėsiu, ką ši pavardė reiškia lietuvių tautoje ir kalboje. Pavardė yra kilusi iš vardo Liubartas ir yra atėjusi iš Gediminaičių: jauniausias kunigaikščio Gedimino sūnus buvo pavadintas Liubartu (1300–1386). Jis valdė Volynę ir pastatė Lucko pilį, todėl buvo Ukrainos žemes valdęs Lietuvos kunigaikštis. Šis vardas Lietuvoje gausiau paplito kaip pavardė, kitaip negu kitų Gediminaičių vardai: Gediminas, Algirdas, Kęstutis, Vytautas. Plačiau
2012-04-03
Stebint, kas vyksta šalyje, dažnai kyla klausimas, kiek Lietuvos nenaudai darbuojasi jedinstvininkų, platformininkų ir autonomininkų (dar turbūt reikėtų pridėti ir tuos, kurie mąsto kaip stribai). Tokia problema, manau, išlieka ir ilgai dar išliks, nes po 1991 m. sausio 13-osios įvykių dalis jų niekur nepasitraukė – gyvena tarp mūsų, įsitrynę į įvairias pareigas ar postus, juos keičia jų vaikai, ir daugelis užsiima ardomąja veikla, kuri ypač suaktyvėjo pastaruoju metu, nes artėja rinkimai. Be abejo, vienokiu ar kitokiu būdu juos remia nedraugiškų kaimyninių šalių atitinkamos tarnybos. Plačiau
2012-03-30
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis kovą, palyginti su praėjusiu mėnesiu, padidėjo 2 procentiniais punktais, informuoja Lietuvos statistikos departamentas. Plačiau
2012-03-27
Įstrigo į atmintį viena liberalo Leonido Donskio laida, kurioje diskutuota su poetu Tomu Venclova. Tada pamaniau, kad ir man norėta įpiršti mintį: iš visų tautų – tik dvi yra pačios tolerantiškiausios. Užtat, kaip prisimenama iš praeities, ir Dievas geriau supranta, jei, pvz., meldiesi lenkiškai, o ne kažkokia mužikų šnekta... Tegul tai bus ir retorinis dalykas, bet... Plačiau
2012-03-20
XX a. 8-ajame dešimtmetyje JAV ekonomisto R. Easterlin‘o tyrimai parodė, kad bendrajam vidaus produktui (BVP) pasiekus tam tikrą lygį, kuris jau leidžia valstybę priskirti prie „pirmojo pasaulio“ šalių (Lietuva, beje, irgi joms priklauso), tolesnis BVP augimas beveik nedaro įtakos žmonių, laikančių save laimingais, kiekiui. Plačiau
2012-03-20
Kovas - pavasario mėnuo. Bunda gamta... Deja, politinis gyvenimas Lietuvoje ypatingai neramus, drumzlinas. Stebint, kas dabar vyksta, eiliniams piliečiams, neturintiems informacijos, kyla daug neaiškumų (!). Matome viena, kad nėra teisybės, nėra teisingumo, ir tiesa kažkur giliai paslėpta, viskas, kas reikia ar ne, uždengta slaptumo skraiste. Visuomenės nežinojimu akivaizdžiai manipuliuojama. Kai nėra viešumo, žinojimas ribotas, tada kyla daugybė klausimų ir interpretacijų, skleidžiamos sąmoningos ir nesąmoningos sąmokslo teorijos, neretai ir absoliutus melas. Plačiau
2012-03-09
Dauguma Lietuvos gyventojų nepritaria, kad žydų bendruomenei būtų kompensuota už totalitarinių režimų nusavintą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, rodo naujos apklausos rezultatai. Plačiau
2012-03-09
Vasario pabaigoje „BBC World“ parodė Londono lūšnas, kur gyvena iš visų kraštų suvažiavusieji ir susiviliojusieji Jungtinės Karalystės išmalda, kurią gauna daugiausia darbo forma. Sraigtasparnis kokias penkias minutes suko virš tų Londono lūšnų, panašių į mūsų sovietinių garažų kolonijas (tokia yra ir į vakarus nuo Karoliniškių). Matyt tų Londono lūšnų rajonas didelis, gal toks kaip pusė Vilniaus - net iš sraigtasparnio sunku aprėpti. Plačiau
2012-02-28
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis šiemetinį vasarį buvo minus 23 ir, palyginti su sausio mėn., nepasikeitė. Vasarį gyventojai truputį geriau vertino namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties bei bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas per artimiausius 12 mėn., tačiau sumažėjo gyventojų, besitikinčių bent kiek sutaupyti. Plačiau
2012-02-14
Belgijos akademija. Josephin Peladan. Erotinės grupės su sausa plunksna šią žiemą Vilniaus universitete nėra. Bet yra muziejų manija. Belgijoje. Prancūzų bendruomenėje. Karališkojoje bibliotekoje ir laisvajame universitete prancūzų bendruomenėje. Gal tai bordelis vienuolynas su popieriumi ir medžiagomis. Prostitucijos abatijoje turime marionečių teatrą. Durų bagatelį. Girdėti ir regėti cherubino daina. Ketvirtą ryto. Catules Mandes eilutės. Erotinis žodynas grafikos darbuose parodoje. Parodos keičiamos. Sukasi aplink Magritte‘ą. Su sūpuoklių tema , skirtos trečiajam amžiui su jaunimu. Piešiniai, dušas, citerų lengvumas ir higiena. Mokosi Veneros patarnautojos. Elegantiškas Kokoška. Simfoniniai art nouveau renovuotojai. Sveikatos gatvėje erotinis teatras. Viskas, kas intymu ir regima arba paslėpta. Apoteozės angelai. Anglų satyriniai paveiksliukai su Cagliostro. Pietūs. Sąmojingi žmonės, Flamadiškoji Belgijos dalis. Sacre terre. Abato vynuogės. Poezijos blusinėjimas, Felisjeno Ropso muziejuje—simbolizmas ir dekadansas. Dar – ardeur de vivre. Su teatru ir knyga galima pailsėti. Prancūzų kalbos garbei galima atsirinkti kulinarinių, tapybinių, knyginių žodžių. Henri Van Strateno La Garçonne, berniokiškų manierų mergina, trumpaplaukė, ryškiai raudonai dažytomis lūpomis. Plačiau
2012-02-14
Dažnas auginantis mažus vaikus susirūpina, keldamas sau aktualų klausimą - ,,Kokia mokykla?“, „Kur saugu?“, „ Kokios galimybės pasireikšti vaikui?“ .  Gera mokykla - tai ta mokykla, kuri lavina, ugdo kūrybingus vaikus, kupinus gyvenimo drąsos ir džiaugsmo žmones, save suvokiančius kaip pagrindinio vaidmens atlikėjus ne tik savo, bet ir visuomenės gyvenime. Tokioje mokykloje vaikai tampa menininkais, kuriančiais mokymo erdvę ir kultūrą. Svarbiausia – aktyvūs, imlūs, supratingi ir jautrūs žmonės. Plačiau
2012-02-10
Matydami pozityvius žingsnius ne vienoje iš visuomenės gyvenimo sričių, turėtume susimąstyti, kaip šiuos procesus paspartinti. Iš savo pažįstamų kartais girdžiu net skeptiškų Vyriausybės vadovo premjero A.Kubiliaus vertinimų; pasvarstau apie lengvabūdiškus priekaištus – nematydami tarpusavyje susijusių sudėtingiausių grandžių kalbantieji yra trumparegiai. Tarptautinis energingo vadovo pripažinimas Roterdame, Erasmus universitete nudžiugino mus, palaikančiuosius premjero veiklą. Plačiau