Lietuvos (Vytauto Didžiojo) universitetas (toliau - L(VD)U), kurio 100-sias įsteigimo metines minėsime 2022 m., 1924–1940 m. parengė 76 diplomuotus matematikus.

Nuo gruodžio 19 d. Lietuva taikys tiesioginį Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą, kuris visose ES šalyse numato vienodą praktiką areštuojant ar konfiskuojant su nusikalstama veika susijusį turtą. Seime pritarta Teisingumo ministerijos parengtoms naujoms reglamento nuostatoms.  “Lietuva visada palaikė iniciatyvą tobulinti susižinojimo ir bendradarbiavimo mechanizmą tarp ES šalių, kad baudžiamosiose bylose būtų galima operatyviai imtis reikalingų veiksmų, – sakė laikinai teisingumo ministro pareigas einantis Elvinas Jankevičius. – Suvienodintos procedūros padės veiksmingiau suvaržyti teisę į neteisėtai gautą turtą, lėšas ar nusikaltimo priemones ir greičiau vykdyti teismų sprendimus”.

Pasirodžius informacijai apie suskystintų gamtinių dujų (SGD) įsigijimą 30-50% brangiau už rinkos kainą, pagalvoti, kad tai darantys Vyriausybės nariai turi debilišką supratimą apie tokius sandorius, būtų naivu. 

Pastaruosius penkerius metus Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia vis sulaukia restauratorių dėmesio. Prieš kelerius metus sutvarkytas pagrindinis fasadas ir bokštai, šiomis dienomis Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu baigtas remontuoti stogas, savo eilės laukia signatarinis bokštelis ir kryžius.

„Juoktis iš pandemijos yra natūralu – tai būdinga reakcija į blogus dalykus. Problema atsiranda tada, kai juokas virsta netikėjimu pandemija. Manau, valdžia turėtų paaiškinti, parodyti gyventojams, kad jų nerimą supranta, rasti pusiausvyrą, taikyti subalansuotas priemones“

Tarp pasirašiusiųjų prieš Jono Noreikos įamžinimą „garbės signatarų“ yra ir literatūrologo Tomo Venclovos pavardė. Gana koktu: T. Venclova reikalauja nuimti nežymią Jono Noreikos lentą ir lygiagrečiai advokatauja trimetriniam savo dėdės Petro Cvirkos paminklui.

Grynųjų pinigų naudojimas atsiskaitymams mažėja, tačiau jie vis dar yra populiariausia mokėjimo priemonė prekybos vietose ir tarp fizinių asmenų tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje. Mokėjimo kortelės tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje – antra pagal populiarumą atsiskaitymo priemonė, tačiau Lietuva išsiskiria tuo, kad čia bekontaktė technologija naudojama atliekant dažniau nei kas antrą atsiskaitymą kortele (euro zonoje – dažniau nei kas trečią).   Tokie rezultatai skelbiami Europos Centrinio Banko (ECB) inicijuotame tyrime(tyrimo santrauka lietuvių kalba čia),kurio metu buvo apklausta daugiau kaip 41 tūkst. euro zonos šalių gyventojų. 

Baltijos šalyse atliktas nuostolių mažmeninėje prekyboje tyrimas parodė, kad net beveik 9 iš 10 prekybininkų susiduria su išorinėmis vagystėmis, o daugelį jų įvykdo parduotuvių pirkėjai. Nors dažniausiai ilgapirščių laimikiu tampa įvairios prekės, pavyzdžiui, alkoholis, kosmetika ar elektriniai įrankiai, Lietuvos, Latvijos ir Estijos prekybininkų patiriami nuostoliai vis tiek sudaro daugiau nei 100 mln. eurų per metus. Be to, pastebima, kad įtakos čia turi ir COVID-19 pandemijos padariniai – vagysčių skaičius dėl krizės iššauktų aplinkybių auga ir galimai dar augs ateityje. Vis dėlto, verslai pripažįsta, kad nuo nuostolių apsaugoti gali prekių apsaugos priemonių naudojimas.

2020 m. lapkričio 29 d. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie Martyno Jankaus (1858-1946) paminklinio biusto (skulpt. Bernardas Bučas) paminėjome Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos (Tilžės) Akto 102-ąsias metines.

Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Seimo frakcijų, Profesinių sąjungų konfederacijos, Investuotojų forumo atstovais ir ekonomistais nuotolinėje diskusijoje kalbėjosi mokesčių sistemos gerinimo klausimais. Renginyje Prezidentas paragino politikus bei ekspertus bendromis jėgomis prisidėti prie stabilios, teisingos ir subalansuotos mokesčių sistemos kūrimo, užtikrinančios gyventojų ir valstybės pajamas bei ekonominį progresą. Teisinga mokesčių sistema yra vienas Prezidento gerovės valstybės įgyvendinimo siekių. Diskusijos metu Prezidentas pasiūlė kelis mokesčių sistemos tobulinimo žingsnius, kurie užtikrintų mokesčių sistemos tvarumą ir socioekonominės politikos efektyvumą.

Lapkričio 30 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išplatino pranešimą, kad Utenos rajono Papiškių kaime buvusioje Pinkevičių sodyboje surastas ilgiausiai prieš sovietų okupaciją ginklu kovojusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno bunkeris-slėptuvė. Iš visų žinomų partizaninių slėptuvių ši įrengta vėliausiai – 1960 m. Slėptuvė unikali ir dar dviem požymiais: jos sienos ne medinės, kaip įprasta, o sumūrytos iš akmenų, todėl slėptuvės erdvė išliko nepakitusi. Netradicinė buvo ir jos įrengimo darbų seka – pirmiausiai įrengta slėptuvė, o tik paskui ant jos sumūryta duonkepė krosnis ir įrengtas namas. Dėl šio slėptuvės unikalumo kagėbistai slėptuvės maketą naudojo kaip mokomąją priemonę KGB aukštojoje mokykloje Maskvoje.

Gyventojų vartojimo įpročiai atskirose šalyse labai skiriasi. Tą lemia nevienodas pragyvenimo lygis, tradicijų ir papročių įvairovė, kultūrinės ypatybės, klimatas, gamtinės sąlygos ir daug kitų aplinkybių. Ne paslaptis, kad valstybėms vystantis ir augant gyventojų perkamajai galiai, keičiasi jų vartojimo galimybės, įpročiai ir išlaidų krepšelio sudėtis. Žemo išsivystymo šalių namų ūkių išlaidose dominuoja lėšos, skiriamos neišvengiamoms būtiniausioms prekėms, pavyzdžiui, maistui. Per tris Nepriklausomybės dešimtmečius iš esmės pasikeiti ir mūsų pačių išlaidų struktūra bei galimybės. Ekonominius gyvenimo sunkumus pirmąjį dešimtmetį po Sovietų Sąjungos griūties išduoda pernelyg didelė išlaidų maistui dalis: 1996 m. maistui vidutiniškai skirdavome net 52 proc. visų savo išlaidų. Pagal šį rodiklį pirmavome Europoje ir 2,5 karto lenkėme brandžių šalių Vakaruose vidurkį.

Už kosmoso klausimus atsakingi Europos Sąjungos (ES) ministrai vaizdo konferencijoje ir ES Europos kosmoso agentūros (EKA) tarybos nuotoliniame posėdyje aptarė svarbiausias priemones, taikomas siekiant stiprinti Europos kosmoso pramonę ir plėtrą, Europos vaidmenį globalioje kosmoso ekonomikoje ir Lietuvos indėlį į ES kosmoso projektus.   „Siekiant skatinti inovacijas ir ekonomikos augimą, svarbu užtikrinti bendradarbiavimą tarp kosmoso ir pramonės sektorių, išnaudojant bendrosios rinkos potencialą, stiprinti  mažų ir vidutinių įmonių konkurencingumą bei skatinti naujų žaidėjų atėjimą į rinką. Kosmoso technologijomis grįsti sprendimai padės greičiau įveikti esamos krizės padarinius. Tačiau kosmoso sektorius taip pat buvo stipriai paveiktas, todėl svarbu užtikrinti tinkamą paramą bei lengvinti priėjimą prie finansavimo šaltinių sektoriuje veikiančioms įmonėms ir susijusioms pramonės šakoms“, – sakė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.

Lapkričio 26 d., minint Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos prezidiumo pirmininko ir ketvirtojo Lietuvos Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto sušaudymo Maskvos Butyrkų kalėjime 66-ąsias metines, l.e.p. krašto apsaugos viceministras Eimutis Misiūnas ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys padėjo gėlių prie J. Žemaičio-Vytauto paminko prie Krašto apsaugos ministerijos.

Šiais, 2020 metais (karantino, pandemijos ir pan.) pagerbėme Utenos krašto Lietuvos laisvės kovotojus įvairiomis formomis. Nuo žvakelės uždegimo prie partizano kapo, iki oficialaus žuvusių pagerbimo. Malonu, kad yra bendraminčių, Lietuvos patriotų, padedančių įgyvendinti mūsų idėjas. Per šiuos metus Utenos rajono savivaldybės (dalinai ir Anykščių rajone) Šiaurės- Vakarų dalyje Utenos krašto patriotų vykdytos iniciatyvos: 1.      Atstatytas Lietuvos partizanų bunkeris Dvarašilio miške (2020. 07.). 2.      Suorganizuotas Lietuvos partizanų žūties paminėjimas Vyžuonose (2020.09.13.).

„Nors matome tam tikrą atvejų skaičiaus augimo sulėtėjimą, bet turime sudėtingą situaciją, tad siūlome karantino režimą pratęsti", - Vyriausybės posėdyje sakė laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Vyriausybė taip pat pritarė siūlymui lankyti muziejus ir galerijas ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis (išskyrus šeimos narius), užtikrinant 10 kv. m muziejaus ar galerijos lankomą plotą vienam lankytojui, laikantis ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo tarp asmenų ar asmenų grupių, bei leisti ekskursijas iki 2 asmenų, tačiau įsigaliojimą atidėjo gruodžiui. „Šis siūlymas galėtų įsigalioti gruodžio 10 dieną. Vyriausybė dar turėtų galimybę apsispręsti ir priimti kitokį sprendimą, jei situacija negerėtų", - sakė A. Veryga.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog pirmą kartą realizavo konfiskuotas kriptovaliutas, kurias pardavus į valstybės biudžetą pervestą 6,4 mln. eurų. Sklandus kriptovaliutų iškeitimas į eurus truko beveik parą. „Visas procesas mokesčių administratoriui buvo naujas, pradedant nuo konfiskuotų kriptovaliutų perėmimo iki jų realizavimo“, – sako VMI Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova, pažymėdama, jog ateityje, tokį konfiskuotą turtą realizuoti bus gerokai paprasčiau – įgyta patirtis ir sukurtas procesas padės užtikrinti sklandų ir greitą kriptovaliutų pardavimą.

Lapkričio 23 dieną, minint Lietuvos kariuomenės dieną, Lietuvos konsulato Seinuose vadovas ambasadorius Remigijus Motuzas kartu su Lenkijos lietuvių draugijos pirmininku, Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos direktoriumi Algirdu Vaicekausku ir ,,Aušros“ vyr. redaktore Irena Gasperavičiūte uždegė simbolines žvakutes ant 1919-1920 metais žuvusių Berznyko bei Seinų kapinėse palaidotų Lietuvos savanorių kapų. Lietuvos kariai, palaidoti šiose kapinėse, žuvo karinio konflikto su Lenkija metu mūšyje, įvykusiame 1920 metų rugsėjo 22-23 dienomis netoli nuo Berznyko.

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai yra tapę pastebimu Vilniaus peizažo akcentu. Jie statyti 1965–1971 metais ir atsirado senųjų žydų kapinių vietoje. Jos veikė nuo XVII a. pradžios