VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
02.27. Kur gyvensime skaitmeninės ekonomikos amžiuje?
Žygimantas Mauricas
Ekonomistas
Agrarinės ekonomikos amžiuje žmonės gyveno kaimuose, apsuptuose dirbamų laukų ir pievų (Iki XIX amžiaus vidurio Europos miestuose gyvendavo mažiau nei 10% visų gyventojų ). Industrinės ekonomikos amžiuje žmonės kėlėsi gyventi į miestus, kuriuose ieškojo darbo fabrikuose. Paslaugų ekonomikos amžiuje žmonės kėlėsi gyventi į didmiesčius, kuriuose ieškodavo darbo klestinčiame paslaugų sektoriuje. O kur gyvensime skaitmeninės ekonomikos amžiuje? Šios krizės metu prasidėję migraciniai procesai sufleruoja, ko galime tikėtis netolimoje ateityje:
1. JAV vyksta masinė skaitmeninėje ekonomikoje dirbančių gyventojų migracija (angl. techxodus) iš brangių ir pergrūstų didmiesčių į pigesnes, mažesnius mokesčius, šiltesnį klimatą ar daugiau erdvės turinčias valstijas. Niujorko, Ilinojaus ir Kalifornijos valstijos 2020 metais prarado daugiausiai gyventojų, o Floridos, Teksaso ir Arizonos - sparčiausiai augo. Tikėtina, kad tokios tendencijos išsilaikys (ar net paspartės) ir šiais metais, juolab, kad paskui išvykstančius "skaitmeninius klajoklius" anksčiau ar vėliau išvyks ir kitų sričių specialistai.
2. Europoje taip pat vyksta didmiesčių tuštėjimo metas. Pavyzdžiui, Londono gyventojų skaičius 2020 metais sumažėjo apie 300-700 tūkst. (pagrinde dėl išvykusių imigrantų), o centrinės miestų dalys nukentėjo dar labiau, nes gyventojai keliasi į pigesnius ir daugiau erdvės turinčius priemiesčius. Emigracija iš Paryžiaus (tiek į Pietų Prancūziją, tiek į priemiesčius) tęsiasi jau daugelį metų, o ši krizė tik pagreitins vykstančius procesus (tiesa, Londono ir Paryžiaus gyventojų skaičių palaikė imigracija).
Kokios galimybės ir iššūkiai Lietuvai?
Galimybės: Lietuva neturi didelių didmiesčių, o Lietuvos miestuose NT kainos nėra didelės. Tad Lietuvai tai yra puiki proga prisivilioti migrantus (ypač skaitmeninius klajoklius) į Lietuvą (emigravusius Lietuvos piliečius, baltarusius), bet tam reikia investuoti į miestų infrastruktūrą (nekurti naujų Perkūnkiemių) bei sudaryti palankią mokestinę (pvz. mažinti darbo jėgos apmokestinimą) ir reguliacinę aplinką (pvz. skaitmenizuoti viešąjį sektorių)
Iššūkiai: Lietuvos klimatas nėra labai švelnus (ypač žiemomis), tad mes jausime vis didesnę konkurenciją su Pietų Europos šalimis (pvz. Kanarų salos, Kipras, Portugalija, Graikija), kurių dalis jau taiko ir mokestines lengvatas, siekdamos prisivilioti "skaitmeninius klajoklius". Taip pat Lietuvos miestai nėra pasiruošę neišvengiamai priemiesčių plėtrai, tad tam reikėtų skirti didesnį dėmesį (pvz. kuriant satelitinius miestelius su visa infrastruktūra, o ne leidžiant statyti namus plyname lauke kaip kas nori, kaip yra šiuo metu).
Atgal
