VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
09.11. Dėl turinio partijų programų
Soc.m. dr., doc. Maijona Rastenytė
Visos partijos ir Visuomeninės organizacijos vykdo ES direktyvinę nuorodą dėl Darnaus vystymo tikslų įgyvendinimo, kurie priimti ir paskelbti Jungtinių tautų organizacijos rekomenduotinais įgyvendinimui visose šalyse, valstybėse ir kontinentuose. Lietuvoje šie Darnaus vystymo tikslai įgyvendinami pagal sudarytą programą ilgalaikiam periodui iki 2030 m. Kadangi šių tikslų įgyvendinimas reikalauja pastovios korekcijos, atsižvelgiant į vykstančius pokyčius bei fiksuojamus rodiklius jie yra įgyvendinimo eigoje tikslinami ir koreguojami. Ypatingą įtaką turi gyventojų dalyvavimo aktyvumas ir raiška. Tikros partijos egzistuoja ten, kur piliečiai (ar bent didelė jų dalis) turi galimybę aktyviai dalyvauti valstybės valdyme.
Politinės partijos dažnai skirstomos vadinamajame politiniame spektre. Tipiškas spektras turi kairiąsias partijas, siejamas su radikalia ir progresyvia politika, ir dešiniąsias partijas, siejamas su konservatyvia arba reakcine politika. Kiti skirstymo variantai papildomai įtraukia tokias dimensijas kaip požiūris į parlamentinę demokratiją ir autoritarizmą bei totalitarizmą, ekonominę politiką (kairiosios partijos renkasi socialdemokratiją, o dešiniosios linkusios palaikyti laissez – faire ekonomiką. Centristinės partijos paprastai bando derinti tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų remiamas priemones.
Paprastai kiekvienas parlamente svarstomas klausimas yra apsvarstomas atskirame partijos susirinkime. Be to, partijos nariai pasižada svarbiais klausimais balsuoti, kaip nutarė partija, arba iš jos pasitraukti.
Partijos keliami reikalavimai rašomi į partijos programą. Paprastai ji yra tvirtinama partijos suvažiavime ir yra įsipareigojimas rinkėjams.
Koks vaidmuo šiuo klausimu yra partijų, kurios įregistruotos mūsų šalyje. Jų tikslas užtikrinti DVT (Darnaus vystymo tikslų) įgyvendinimą per savo skelbiamas politines strategijas. Tad kuo skiriasi vienos partijos programa, nuo kitos, jeigu jas jungia bendri tikslai. Šia prasmeskirsis tik šių tikslųsiekimobūdais, sąnaudomis, vietovėmis ir laiku bei vietos gyventojų gerovės pokyčiais. Ypatingai svarbu, kaip bus užtikrinamas panaudojimas turimų šalyje materialinių, finansinių ir darbinių išteklių bei jų racionalus ugdymas.
Kaip šiandien atrodo kai kurių partijų politinės programos? Viena iš partijų visą savo veiklą koncentruoja į švietimo sistemą, jos tobulinimą. Tai reiškia, kad planuoja ne strateginius tikslus, o šių klausimų sprendinius. Kaip būtų, jeigu šios partijos dauguma patektų į Seimą? Vykdydami savo programą nuo jos negalės pasitraukti, dalyvauti su kitom partijom koalicijoje, o kas strateguos kitus šalies ūkio klausimus. Tai rodo, kad ši partija neskiria politinės programos esmės nuo Vyriausybės vykdomosios programos. Suformavus Seimą bus formuojama Seimo politinė programa iš partijų programų, patekusių į Seimo vykdomąją valdžią, kurios pagrindu bus ruošiama Vyriausybės vykdomoji programa ir tvirtinama Seime.
Partijos, vykdydamos DVT, turėtų savo politinėse programose nurodyti, kokiais būdais spręs visų kitų darnaus vystymo tikslų programas.
Europos Komisijos 2020-05-20 metinėje ataskaitoje atkreiptas dėmesys į esmines ilgalaikes ekonominės ir socialinės raidos tolimesnio vystymo kryptis ir spręstinas problemas.
Pagrindinis dėmesys DVT (Darnaus vystymo tikslų) pagal nuodugnią apžvalgą šio lygio politiniame forume darnaus vystymosi srityje palankiai vertinta Lietuvos rengiama nuodugni 4-ojo (kokybiško švietimo), 8-ojo (deramo darbo ir ekonomikos augimo), 10-ojo (mažesnė nelygybė), 13-ojo (kova su klimato kaita), 16-ojo (taika, teisingumas ir stiprios institucijos) ir 17-ojo (partnerystė siekiant tikslų) DVT apžvalgą ir tikimasi, kad Lietuva visapusiškai prisidės vykdant šią programą; laukia būsimų nuodugnių visų kitų DVT apžvalgų ateinančiais metais, kartu pabrėždama Darbotvarkės iki 2030 m. nedalumą ir tikslias tarpusavio sąsajas.
Pakartotinai pabrėžiama, kad kokybiškas švietimas, kaip ir daugelyje valstybių narių yra didelio prioriteto tikslinė sritis, nes paruošimas specialistų turi vykti anksčiau, negu jų poreikis panaudojimui ir pažymima, kad techninis ir profesinis mokymas yra itin svarbus, norint suteikti jaunimui įsidarbinimo galimybių ir galimybių gauti kvalifikuotą darbą; tačiau apgailestaujama dėl to, kad miesto ir kaimo vietovių skirtumai švietimo srityje bei lyties skirtumai vis dar vyrauja tiek ES, tiek už jos ribų; todėl ragina daugiau investuoti į švietimo ir susijusios infrastruktūros kokybės gerinimą, ypatingą dėmesį skiriant mažiau išsivysčiusiems regionams kaip pačioje ES, taip ir Lietuvoje.
Neatsiejamas segmentas ES valstybių narių, tai sistemingesnis įgyvendinimas uždavinių pagal 8-ąjį DVT (tvarus augimas ir užimtumas) naudojant vystomojo bendradarbiavimo politiką ir (bendrą) programavimą, o taip pat raginama dar labiau prisidėti siekiant 8-ojo DVT, kuris apima tiek gamybos pajėgumų gerinimą, pajamų kūrimą, industrializaciją, tvaraus vartojimo didinimą ir gamybos modelių tobulinimą, tiek prekybos, privačiojo sektoriaus, verslo aplinkos, infrastruktūros ir turizmo plėtojimą.
Skatintina labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, kooperatyvų, įtraukių verslo modelių bendradarbiavimą su mokslinių tyrimų institutais, kaip ekonomikos augimo, užimtumo ir vietos inovacijų skatinimo veiksnių, svarbą.
Remiamas skatinimas vienodų sąlygų tvarioms investicijoms, industrializacijai, verslo veiklai, įskaitant atsakingą įmonių elgesį, finansus ir mokesčius, mokslui, technologijoms ir moksliniams tyrimams bei inovacijoms, siekiama spartinti šalies ekonomikos ir žmogaus raidą ir prisidėti prie ilgalaikio tvaraus augimo; raginamos valstybes nares skatinti naujų verslo modelių kūrimą ir naudotis naujomis technologijomis, kaip pvz., dirbtiniu intelektu ir kita sklaida pažangioms veiklos kryptims.
Pabrėžtinas ypatingas privačiojo sektoriaus vaidmuo siekiant pažangos įgyvendinant DVT, visų pirma vykdant atsakingas ir tvarias investicijas, stiprinant integracinį augimą, taip pat skatinant atsakingą įmonių elgesį ir jam įsipareigojant; Ragina parengti biudžetus, kuriuose darnus vystymasis būtų pripažintas pagrindiniu tikslu; primenama, kad kova su sukčiavimu ir mokesčių slėpimu yra solidariojo vystymosi klausimas;
Atsižvelgiant į tai, nurodoma, kad reikalingos investicijoms palankios politikos sistemos, įskaitant tvarumo rezultatų rodiklius ir reikalavimus integruoti tvarumo riziką į sprendimus dėl investicijų ir teisinės valstybės;
Pažymima, jog sukurti tausiai išteklius naudojančią ekonomiką, ES ir jos valstybės narės turi pirmauti mokslo, technologijų ir šiuolaikinės infrastruktūros kūrime.
Rekomenduojama valstybėms narėms aktyviau propaguoti stipresnius ryšius tarp mokslininkų ir verslo sektorių, kad jie galėtų keistis geriausia patirtimi ir skleisti inovacijas; pabrėžiama, kad moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriamas finansavimas būtų papildytas strateginiu požiūriu į investicijas, suteikiančiu galimybę inovaciniams sprendimams pasiekti rinką, nes jiems dažnai reikia didelio kapitalo ir didelės rizikos investicijų.
Bendrąsias mokslinių tyrimų programas būtų geriau įtraukti į darnaus vystymosi kiekvienos šalies ir visuomenės uždavinius, todėl reikia pradėti kurti didelės apimties technologijų perdavimo besivystančioms šalims mechanizmus;
Vis dar pastebimi valstybių narių padarytos pažangos skirtumai įgyvendinant 10-ąjį DVT ir siekiant mažinti pajamų nelygybę, taip pat nelygybę dėl amžiaus, lyties, negalios, etninės priklausomybės, kilmės, religijos, ekonominės padėties ir kitų veiksnių, – toks mažinimas gali pagerinti socialinę sanglaudą – ir kad nelygybė išlieka ir didėja šalių viduje ir tarp jų, tiek ES, tiek už jos ribų; ragina paspartinti pažangą mažinant didėjančius skirtumus ir skatinant lygias galimybes visiems, tiesiogiai padedant pažeidžiamoms grupėms ir tiems asmenims, kuriems jos labiausiai reikia, siekiant įtraukesnio ir tvaresnio augimo, taip pat žmogaus vystymosi; Komisiją ragina į 10-ojo DVT peržiūrą, įtraukti pagerintus kriterijus, susijusius su ekonominės nelygybės mažinimu.
Tarptautinio bendradarbiavimo politikos ramsčiu kartu su Darbotvarke iki 2030 m. rekomenduojama teikti prioritetą kovai su klimato kaita ir jos padariniais tikslui (13-asis DVT); tam raginamos valstybės narės naudoti komunikacijos strategijas ir veiklą, siekiant padidinti visuomenės ir politinę paramą kovos su klimato kaita veiksmams ir didinti informuotumą apie bendrą naudą kovojant su klimato kaita, geresnę oro kokybę ir visuomenės sveikatą, gamtos išteklių išsaugojimą, ekonomikos ir užimtumo augimą, didesnį energijos tiekimo patikimumą ir mažesnes energijos importo išlaidas;
(17-sis DVT) (partnerystės tikslas), Atsakingas ir tvarus asmeninis reikalauja, kad būtų sumažintos netvarios tendencijos, grindžiamos pernelyg dideliu gamtinių išteklių eikvojimu, taip pat biologinės įvairovės praradimu, atsiradusiu dėl netvaraus vartojimo ir netvarių gamybos modelių; pabrėžiama, kaip svarbu paspartinti savo iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti atsakingą ir tvarų vartojimą, gamybą, ir kartu imtųsi vadovaujančio vaidmens kuriant žiedinę ekonomiką.
Primenamos visuotines demokratijos, gero valdymo, teisinės valstybės ir žmogaus teisių vertybes, kurios yra darnaus vystymo prielaidos, kaip apibrėžta 16-ame DVT (taikios ir įtraukios visuomenės); vis dėlto labai apgailestaujama, kad visame pasaulyje vis dar vyrauja ginkluoti konfliktai ir smurtas; yra susirūpinta dėl to, kad daugelyje šalių trūksta pažangos stiprinant teisinę valstybę ir teisę kreiptis į teismą; primena ES ir valstybių narių įsipareigojimą, išreikštą Europos konsensume dėl vystymosi, priimti visapusišką požiūrį į konfliktus ir krizes, daugiausia dėmesio skiriant nestabilumui ir žmonių saugumui, kartu pripažįstant darnaus vystymosi, humanitarinės veiklos, taikos ir saugumo ryšį, ir ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms ir konfliktų paveiktoms valstybėms; pabrėžia, kad tikslas sukurti taikas ir įtraukias visuomenes, kuriose teisė kreiptis į teismą būtų prieinama visiems, turėtų būti integruotas į ES išorės veiksmus, kuriais, remiant vietos suinteresuotuosius subjektus, būtų galima padėti kurti atsparumą, skatinti žmonių saugumą, stiprinti teisinę valstybę ir spręsti sudėtingas nesaugumo, nestabilumo ir perėjimo prie demokratijos problemas;
Pabrėžiama kova su nelygybe šalyse ir tarp jų, diskriminacijos naikinimas, taikos skatinimas, dalyvaujamoji demokratija, geras valdymas, teisinė valstybė ir žmogaus teisės turi būti kiekvienai jos narei pagrindiniai ES vystymosi politikos tikslai;
Palankiai vertintinos Lietuvos pastangos didinti įvairių politikos krypčių nuoseklumą ir kurti jų sąveiką, siekiant sustiprinti įgyvendinimo priemones ir atgaivinti pasaulinę darnaus vystymosi partnerystę;
Vieninga atvirų duomenų ir viešojo sektoriaus informacinė bazė. Raginama įtraukti su DVT susijusius duomenis į didelės vertės duomenų rinkinius, kaip apibrėžta direktyvoje dėl atvirų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos, ir skatinti valstybes nares skelbti visas ataskaitas apie DVT pagal nemokamą licenciją;
Išvada
Pažymima, kad įtraukus ir teisingas švietimas, mokslas, technologijos, moksliniai tyrimai ir inovacijos yra itin svarbios priemonės siekiant įgyvendinti DVT, ir pripažįsta, kad reikia pagerinti šio sektoriaus valdymą; apgailestauja, kad iki šiol dar nepadidintas galimas mokslininkų bendruomenės indėlis į pasaulio taiką ir tvarumą.
Atgal
