VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
09.02. Atšaukti mokslo metus?
Česlovas Iškauskas
Taip, Rugsėjo 1-oji! Kodėl Mokslo ir žinių dieną rašome iš didžiosios raidės? Ne dėl to, kad taip sugalvojo dėdės iš Seimo ar kokie ministerijos galvočiai. Jį įaugusi mumyse – mažuose ir dideliuose, mokinukuose, studentuose ir senjoruose kaip jaunystės, džiaugsmo, žinių troškulio, neužmirštamo draugų ūžesio ir šypsenų šventė.
Neužmiršiu savo sūnaus nuo jaudulio drėgno delniuko tą vaiskų rytą pakeliui į pirmą klasę. Sunkus ilgas kardelis kitoje rankoje buvo didesnis už šį pyplį. Bet aš jaudinausi ne mažiau negu pirmokėlis: kaip jam seksis, ar nebus skriaudžiamas, ar gerai mokysis, ar augdamas nepridarys kokių eibių…Tiesa, tas tėviškas jaudulys tęsiasi visa gyvenimą, bet sūnus niekada mūsų nepavedė.
Rugsėjo pirmoji šviesi diena ir kita prasme. Prieš 23 metus Atmintinų dienų įstatymu ji iš rugpjūčio 31-osios – Išsivadavimo dienos – perkelta į rugsėjo 1-ąją kaip Laisvės dieną. 1993 m. rugpjūčio pabaigoje po ilgų derybų iš Lietuvos pasitraukė okupacinė sovietinė kariuomenė. Kai kas vertina, kad būtent tuomet Lietuvoje atkurta tikroji nepriklausomybė.
Manau, kad šios dienos viena kitą puikiai papildo. Tik laisvoje demokratinėje visuomenėje įmanomas pilnavertis švietimas ir žinių sklaida. Šitai dar kartą įsisąmoniname, matydami ir girdėdami, kas dedasi už pietrytinės mūsų sienos, Baltarusijoje.
Bet vis dėl šiandien grįžkime prie Rugsėjo 1-osios. Šiemet ji kitokia, kaip kitoks buvo ir visas šis pusmetis. Ši šventė šįkart vyksta be masinių renginių, laikantis atstumų ir atsisakant įsišaknijusių tradicijų, pavyzdžiui, kai dvyliktokai į mokyklą atveda pirmokus. Priežastis visiems suprantama – vėl įsisiautėja koronavirusas. Principas irgi turi būti aiškus: kuo mažiau kontaktų, sąlyčio, bendravimo “veidas į veidą”.
Vyriausybė parengė visą rekomendacijų sąrašą. Surašyti nurodymus, dar nepaliekant laiko pasirengti naujam sezonui – tai viena. Visai kita juos įvykdyti, suorganizuoti, suderinti visas tarnybas. Pavyzdžiui, patariama kiekvienai klasei turėti savo patalpą ar kabinetą, mokyklose numatyti mokinių judėjimo srautus, derinti skirtingus pamokų laikus, tariantis dėl jų su moksleivių pavežėjais.
Atskira problema – tėvų darbas, jeigu staiga vėl prireiktų nuotolinio mokymosi. Iki rugpjūčio 27 d. jis labiausiai grėsė šešioms savivaldybėms: Molėtų, Kauno, Trakų rajonams, Kaunui, Neringai ir Vilniui. Čia užkratų ypač daug.
O kaip dėl moksleivių maitinimo? Kokia kaukių dėvėjimo tvarka klasėse, kabinetuose? Ar pasiteisins griežti reikalavimai vaikams jas užsidėti tik per petraukas? Jau anksčiau Vilniuje susidurdavome su tokia problema: atvažiuoju po pamokų paimti anūkų, o prie mokyklos budi policija ir baudžia kiekvieną vos sustojusį, mat, yra ženklas…
Nelemtas COVID-19 galutinai pakirto mokytojo prestižą. Mokyklose ėmė trūkti mokytojų. Dalis jų pasitraukė nenorėdami rizikuoti savo sveikata, kitiems visi suvaržymai neatitiko jų atlyginimo, treti, ypač senjorai, jau anksčiau buvo atleisti arba nepageidaujami. Štai kodėl, pavyzdžiui, Panevėžio miesto ir rajono mokyklos karštligiškai tebeieško mokytojų į laisvas darbo vietas. Ypač trūksta užsienio kalbų, IT mokytojų, psichologų. Tai būtent tos profesijos, kurios paklausios ir geriau apmokamos kitose vietose, kur ir rizika mažesnė. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, visoje šalyje trūksta apie 700 pedagogų, daugiausia – Vilniaus, Telšių apskrityse, Šiauliuose, Klaipėdoje.
Tikiu, kad šiuos sunkumus įveiksime. Pakeiksnodami valdžią, Premjerą ir A. Verygą, primindami, kad visa tai jie daro prieš Seimo rinkimus, protestuodami prieš kaukių dėvėjimą ir bausmes, reikalaudami jų atsistatydinimo, gi vienas iškilus DELFI apžvalgininkas pasiūlė apskritai atšaukti 2020-2021 mokslo metus…
Linksma ta Mokslo, žinių ir Laisvės diena! Neištežkime prieš sunkumus.
Atgal
