VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
08.28. Suprasim, kai ateis metas?
Algimantas Rusteika
Jeigu tikslas vienas, dėl priemonių galima, reikia ginčytis. Ir tai tikrai suvienija, nors ir skamba paradoksaliai. Besimptominiai sielos viruso nešiotojai to niekada nesupras - nereikia to tikėtis ir tuo tikėti. Susinaikinti yra gera.
Jie tik įsivaizduoja siekiantys bendro tikslo, iš tikrųjų jis nesvarbus, nes priemonės tikslą atitolina ir paneigia bendrumą iš principo. Laisves iškovoja ir laimę sukuria, priešus nugali ir kančias už visus atlaiko tylieji.
Garsūs kovotojai ir paradų didvyriai mirties ir stipresnio priešo akivaizdoje nutyla. Tą pamenu iš 1990-1991. Kai tik grėsmė sumažėdavo ar ir visai praeidavo, tuoj išlįsdavo tas gaivalas. Ir pasijusdavai, kad viskas tuoj baigsis.
Dabar šis gaivalas užvaldęs daugumą iki kaulų smegenų, tik vienetai sugeba suvokti, apie ką čia dar bandom kalbėti ir kas mus neramina. Visi nori nieko nebesuvokti. O suvokę vėl pradeda bijoti. Ir vėl mes vieniši.
Didvyriai mirties akivaizdoje nutyla.wikimedia commons nuotr.
Suaugusiųjų vaikų nieko nebeišmokysi, nes jie viską jau moka ir viską žino. Ir joks bendras interesas jų nebesutelks. Gal vėl sutelks tik bendras, realus, tikras ir didelis pavojus? Arba krepšinis? Negi daugiau mes nebesugebam?
Tiesą sakant man nusišvilpt, ką kas galvoja ar kam patinka. Išaugau iš to amžiaus, kai tikiesi pakalbėjimais pakeisti pasaulį. Vienintelis kriterijus ir tikslas yra suprasti, kas vyksta ir pasakyti tikrai, dėl ko verta stengtis ir kas retai pasiseka. O po to tebūnie kas lemta.
Kas nors išgirsta. Pats kvailiausias įsitikinimas yra iliuzija, kad tave šiam pasaulyje kažkas myli ir dėl tavęs stengiasi. Ir jei būsi geras, teisingas ir gerai užpildysi kokį nors popierėlį, ar kam nors patiksi - kažkas pasikeis.
Mūsų blogis patinka mums blogo linkintiems, bet argi galėtų būti kitaip? Kuo dar tavo priešui džiaugtis, jei ne tavo nesąmonėmis? Ar dėl to reikia tylėti ir vaidinti, kad viso to nėra? Ir vėl bijoti pasaulio, gyvenimo, tikrumo ir buvimo savim?
Na tai ir bijokim, kam tas mąstymo vargas. Gal tada viskas savaime išsispręs ir ligos praeis. Juk kalti ne mes, ne mūsų dvasinis tingulys, ne apsirijimas primityvais, o gydytojai ir kalbėtojai.
Mūsų blogis patinka mums blogo linkintiems
Ateitų vėl - niekas nekaltų prie kryžiaus. Išsityčiotų per žinias ir pokalbių šou, patikrintų visi valstybės patikrintojai, ir galėtų sau turguje kontrabanda prekiauti. Pirkdami vis žiūrėtume, ar neapsuko.
Argi mums nesakydavo, kad suprasim, kai ateis metas? Juokinga buvo, bet ar patys to dabar nekartojam? Ir mūsų metas jau atėjo. Ir viską dabar suprantam - po laiko.
Kada niekas jau nebesvarbu, nes ne supratimai svarbiausia. Tiesiog reikia kartais atsimerkti ir tave nusineša. Ir žinai kaip viską pakeisti, kai nieko nebegalima pakeisti. Bet vis tiek darai.
Atgal
