VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
08.28. Paskutinės Lietuvos okupacijos aukos – kario savanorio Artūro Sakalausko žūties 29-ųjų metinių minėjimas
Lidija Veličkaitė
Šiltą besibaigiančios vasaros pavakarę, 2020 m. rugpjūčio 21 d., Vilniuje prie paminklinio akmens, esančio šalia Lietuvos Respublikos (LR) Seimo, skirto LR Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo gynėjui, kariui savanoriui Artūrui Sakalauskui, rinkosi iš Vilniaus, Kauno, Alytaus ir kitų miestų atvykę žmonės, paminėti 29-tąsias kario savanorio žūties metines. Tarp jų kario savanorio mama Genovaitė Sakalauskienė su dukra Aušra ir anūke Brigita, LR Seimo ir Vyriausybės nariai, LR Prezidento atstovai, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybės atstovai, Lietuvos laisvės gynėjai ir Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę artimieji, A, Sakalausko bendražygiai, visuomeninių organizacijų atstovai. Rikiuotėje – Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo ir Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės kariai su LR ir savanorių pajėgų vėliava, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos būrys su vėliava, Lietuvos kariuomenės rėmėjų, Lietuvos šaulių sąjungos būrys. Iškilmingą ceremoniją lydėjo Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas. Renginį pagyvino Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblio „Vilnelė“ dainos.
Rugpjūčio 16 d. Alytuje Šv. Angelų Sargų bažnyčioje už karį savanorį Artūrą Sakalauską buvo aukotos šv. Mišios, po jų – pagerbimo ceremonija prie A. Sakalausko kapo bažnyčios šventoriuje.
Dainuoja Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis "Vilnelė"
Prie paminklinio akmens gėles padeda Genovaitė Sakalauskienė su dukra Aušra
Pagarba
Gėlės ant paminklinio akmens
Kalba kario savanorio Artūro Sakalausko mama Genovaitė Sakalauskienė. Nuotraukos Olgos Posaškovos
„Šiais metais minime Lietuvos valstybei svarbias sukaktis – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, Lietuvos valstybės paskelbimo demokratine Respublika 100 metų. Prieš 100 metų pirmuose demokratiniuose ir visuotiniuose rinkimuose išrinktas Steigiamasis Seimas įtvirtino demokratinės Respublikos raidos kelią, kurį 1990 m. kovo 11 d. dar kartą patvirtino LR Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas. Prieš 100 m. atkurta Lietuvos valstybė buvo apginta 1919-1920 m. nepriklausomybės kovose, o prieš 29 m. Sovietų Sąjungos karinės agresijos akivaizdoje prie Vilniaus televizijos bokšto, Krakūnų ir Medininkų pasienio postuose, prie Parlamento rūmų <...> Šiandien, būdami čia, prisimename tas lemiamas 1991 m. rugpjūčio akimirkas, kai, žlungant kariniam pučui Maskvoje, Baltijos valstybėse buvo sudėtos paskutinės aukos dėl nepriklausomybės <...> Ši diena mums yra laisvės diena, o kario savanorio, Parlamento gynėjo Artūro Sakalausko žūtis tebūna paskutinė auka, paaukota už mūsų valstybės nepriklausomybę,“ – kalbėjo iškilmingo renginio vedėjas Gintaras Mikalauskas. Pritariant Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendui buvo sugiedotas Lietuvos himnas.
Renginio vedėjas perskaitė gautą LR prezidento Gitano Nausėdos laišką, skirtą A. Sakalausko mamai Genovaitei Sakalauskienei. Jo pradžioje rašoma: „Gerbiami kario savanorio Artūro Sakalausko artimieji, brangūs minėjimo dalyviai. Prieš 29-erius metus užgesęs vieno žmogaus gyvenimas iki šiol mums šviečia ryškiausia šviesa. Šiandien prisimename karį savanorį A. Sakalauską, kaip paskutinę žiauraus okupacinio režimo auką. Pasiaukojama tarnyba jis, ko gero, labiau nei kas kitas nusipelnė gyventi laisvoje demokratinėje šalyje. Tačiau ši teisė iš jo buvo brutaliai atimta. Dabar jau žinome – herojiška kario savanorio žūtis, mėginant apginti tautos atstovybę, žymėjo istorinę lūžio akimirką...“
Iškilmingame renginyje kalbėjo LR Seimo pirmininko pavaduotojas Jonas Liesys, primindamas ne tik žuvusį karį savanorį, bet ir Seimo priimtą rezoliuciją dėl neteisingų ir žmogaus orumą žeminančių įvykių Baltarusijoje. Pakviestas kalbėti pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis priminė apie Lietuvos vaikinus, kurie savanoriškai atėjo ir apgynė savo šalį ir tai jau ne vieną kartą. Parlamento gynėjas, Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, dabartinis Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Virginijus Vilkelis, kreipdamasis į savo bendražygius, pabrėžė, kad esame visi susitelkę ir mobilizuoti po viena Lietuvos vėliava, nes tarp vyraujančių vėjų ir audrų debesų kryptys nesikeičia ir sąlyginės ramybės niekada nebuvo ir nebus. 1993 m. tarnybą Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje pradėjęs savanoris, šiandieną Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. Dainius Pašvenskas bendražygių ir savanorių pajėgų karių vardu užtikrino kad visada prisimins A. Sakalauską ir kitus savanorius, narsiai gynusius savo Tėvynę ir už tai paaukojusius gyvybę. Kario savanorio mama Genovaitė Sakalauskienė padėkojusi visiems dalyvavusiems jos sūnaus paminėjime, išvardijo visus 1991 m. žuvusius už Tėvynės laisvę, linkėjo visada juos prisiminti. Siūlė kariams ir visiems žmonėms, kas turi sąžinę, budėti, nes kaimyninėje šalyje, Baltarusijoje, žmonės taip pat siekia laisvės, bet už ją moka krauju. Ten motinoms taip pat neapsakomas skausmas, kai mato savo žuvusius ar suluošintus vaikus.
Žuvusiųjų už Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Nuaidėjo trys atminimo salvės, skirtos kariui savanoriui A. Sakalauskui ir visiems žuvusiems už Tėvynės laisvę. Jas atliko Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai. Grojant Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendui, prie paminklinio akmens gėles padėjo kario savanorio A. Sakalausko mama ir sesuo Aušra, LR Prezidento, LR Seimo, LR Vyriausybės atstovai, LR Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės vadovybės atstovai. Krašto apsaugos savanoriai visų susirinkusiųjų vardu gėles padėjo ant laisvės gynėjų kapų Antakalnio memoriale.
Iškilmingo renginio vedėjas G. Mikalauskas padėkojo visiems susirinkusiems, atėjusiems pagerbti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjo kario savanorio A. Sakalausko atminimą, dar prašė nesiskirstyti, pabūti visiems kartu, pasivaišinti čia pat aikštėje kareiviškomis vaišėmis, pasidalinti istorinėmis akimirkomis, bei pasiklausyti lietuviškų melodijų ir dainų.
Atgal
