n/koriai -

<pav>Pirmieji receptai lietuvių kalba

<text>Nežinome, kada ir kas užrašė pirmąjį receptą lietuvių kalba. Vienu realiausių  pretendentų į pirmojo recepto titulą galėtų būti Danieliaus Gottliebo Settegasto (Danieliaus Gotlibo Zetegasto) tekstai. Kaip rašė Vaclovas Biržiška, D. G. Settegastas gimė apie 1730 metus Barčiuose (Mažoji Lietuva), studijavo Karaliaučiaus universitete ir kone visą gyvenimą dirbo precentoriumi (liuteronų parapinės mokyklos mokytoju) Priekulėje. Mirė 1810 metais.
1795 metais D. G. Settegastas vokiečių kalba išleido knygelę egzotišku pavadinimu: „Bitelių katekizmas...“ („Bienenkatechismus für meine Landsleute...“), o  1801 metais Karaliaučiuje ši knygelė išleista ir lietuvių kalba, tik gotiškomis raidėmis: „Naudinga bĩttiû knygele, tai yra Ajszkós pamokimas kajp par iszmint[i]ngą bittiu kawojimą gał daug naudos nusipelnyti / wĩssĩms bitteles mylentims...“. 1820 metais pasirodė antrasis šios knygos leidimas, o 1848 metais Simonas Daukantas transkribavo jos tekstą į lotynišką raidyną ir dar kartą pakartotinai išleido Sankt Peterburge.
1801 metų “Naudinga bĩttiû knygele...” yra bitininkavimo vadovėlis, bet, kaip ir kituose šio žanro kūriniuose, D. G. Settegasto darbe rasime ir kelis gastronominius receptus, kuriuose svarbiausias ingredientas yra medus. Knygelėje tokie receptai yra du: “Kaip Syrupą reik wirrint” ir “Kaip gerą Middų reik darryt”. Abu receptai  verstiniai, esantys ir 1795 metų vokiškame leidime. Kiek jie būdingesni vokiškajai, o kiek Mažosios Lietuvos lietuvninkų virtuvei – dar reikėtų patyrinėti, bet faktas yra faktas – tai vieni pirmųjų receptų, kurie yra užrašyti lietuvių kalba.
Taigi, kaip sirupą reikia iš medaus gaminti? Autentiškas tekstas atrodo maždaug taip: “...Syrupa sau teip turrit iszwirrint. - Jus an tu likkusujų Waszkkynių, arba Drustų, isz kurrių Medus iszwarwejo, czystą drungną Wandenį pilti turrit. Duokit jiems vieną Dieną ir naktį merkti, ir tam Tarpe juos ir tankey permaiszykit. Imkit ir annus padėtosus Korius, kurriuose ne tiktai Perrai ir Biczu Duona, bet ir Medus buwo. Alle ne sugruskit juos, bet pilkit ant ju szaltą Wandenį ir duokit jiems taipojau vieną Dieną bei Naktį merkti. Paskuy plaukit tus Korius wis szen ir ten, pakol wissas Medus isz jų issiplove. Szį saldujį Wandenį jus dabar nuo tų Stukkių su Perrais bei Biczų Duona turit nuleisti per Setą ir ant annų Waszkkinių piltį. Jau dabar imkit wel tą Tynę, isz Kurrios Medų nusunkėt. Dekit widduj pri Skyleles Apaczioj kokę Dugnelę isz Klubų arba Szaudų darrytą, ir ipilkit dabar i tą Tynę vissus Waszkkinius su saldumi Wandenim, ir Wagą attraukę pamaži jį nuleiskit; bet no wirszaus wis pamaži karsztą Wandeni pripilkit; pakol wissas Saldums isz Waszko iszejęs yr, ir tikt sausi Waszkinnei Zynej pasiliekt. Szittą nuleistajį saldų Wandenį dabar dar reik per marszkona Žaka sunkti; o tada du Dallykų nuo jų reik ant Ugnies dėti, ir atwirrint ir tankey nugrėti. Nuo treczojo Dallyko isiwerdant wis turit papildyti ir taip ilgay wirrint, iki jau tirsztoks pastoja. Tada Syrups gattaws...”.
Nepakankamai suprantantiems XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos lietuvių kalbą, paaiškinu, kad receptas skirtas taupiam medaus sunaudojimui. Visi koriai, su medaus likučiais yra merkiami į vandenį, laikomi parą laiko, tada koriai teliūskuojami, išplaunami, saldus vanduo nukošiamas, tada su tuo vandeniu, dar pridedant karšto vandens, išplaunama gelda į kurią kopinėjote medų. Tada saldus vanduo dar kartą nukošiamas per audeklą, saldus skystis padalijamas į tris dalis, dvi dalys verdamos, vis putas nugraibant, o likusia, trečia dalimi verdantis skystis vis papildomas. Virti reikia ilgai, kol pradeda tirštėti.
Jei paklaustumėte, ką su šiuo sirupu daryti, tame pat, kaip ir D. G. Settegastas XVIII amžiuje gyvenęs, antrosios Abiejų Tautų Respublikoje spausdintos gastronomijos knygos autorius (tiksliau, vertėjas) Wojciechas Wincentas Wielądka Jums pasiūlytų pasigaminti uogienės: Jūsų mėgiamos uogos ar vaisių gabaliukai blanširuojami, sudedami į stiklainius, užpilami karštu medaus sirupu ir uždaromi dangteliais.

kulinarinispaveldas.blogspot.lt

n/koriai -

<pav>Pirmieji receptai lietuvių kalba

<text>Nežinome, kada ir kas užrašė pirmąjį receptą lietuvių kalba. Vienu realiausių  pretendentų į pirmojo recepto titulą galėtų būti Danieliaus Gottliebo Settegasto (Danieliaus Gotlibo Zetegasto) tekstai. Kaip rašė Vaclovas Biržiška, D. G. Settegastas gimė apie 1730 metus Barčiuose (Mažoji Lietuva), studijavo Karaliaučiaus universitete ir kone visą gyvenimą dirbo precentoriumi (liuteronų parapinės mokyklos mokytoju) Priekulėje. Mirė 1810 metais.
1795 metais D. G. Settegastas vokiečių kalba išleido knygelę egzotišku pavadinimu: „Bitelių katekizmas...“ („Bienenkatechismus für meine Landsleute...“), o  1801 metais Karaliaučiuje ši knygelė išleista ir lietuvių kalba, tik gotiškomis raidėmis: „Naudinga bĩttiû knygele, tai yra Ajszkós pamokimas kajp par iszmint[i]ngą bittiu kawojimą gał daug naudos nusipelnyti / wĩssĩms bitteles mylentims...“. 1820 metais pasirodė antrasis šios knygos leidimas, o 1848 metais Simonas Daukantas transkribavo jos tekstą į lotynišką raidyną ir dar kartą pakartotinai išleido Sankt Peterburge.
1801 metų “Naudinga bĩttiû knygele...” yra bitininkavimo vadovėlis, bet, kaip ir kituose šio žanro kūriniuose, D. G. Settegasto darbe rasime ir kelis gastronominius receptus, kuriuose svarbiausias ingredientas yra medus. Knygelėje tokie receptai yra du: “Kaip Syrupą reik wirrint” ir “Kaip gerą Middų reik darryt”. Abu receptai  verstiniai, esantys ir 1795 metų vokiškame leidime. Kiek jie būdingesni vokiškajai, o kiek Mažosios Lietuvos lietuvninkų virtuvei – dar reikėtų patyrinėti, bet faktas yra faktas – tai vieni pirmųjų receptų, kurie yra užrašyti lietuvių kalba.
Taigi, kaip sirupą reikia iš medaus gaminti? Autentiškas tekstas atrodo maždaug taip: “...Syrupa sau teip turrit iszwirrint. - Jus an tu likkusujų Waszkkynių, arba Drustų, isz kurrių Medus iszwarwejo, czystą drungną Wandenį pilti turrit. Duokit jiems vieną Dieną ir naktį merkti, ir tam Tarpe juos ir tankey permaiszykit. Imkit ir annus padėtosus Korius, kurriuose ne tiktai Perrai ir Biczu Duona, bet ir Medus buwo. Alle ne sugruskit juos, bet pilkit ant ju szaltą Wandenį ir duokit jiems taipojau vieną Dieną bei Naktį merkti. Paskuy plaukit tus Korius wis szen ir ten, pakol wissas Medus isz jų issiplove. Szį saldujį Wandenį jus dabar nuo tų Stukkių su Perrais bei Biczų Duona turit nuleisti per Setą ir ant annų Waszkkinių piltį. Jau dabar imkit wel tą Tynę, isz Kurrios Medų nusunkėt. Dekit widduj pri Skyleles Apaczioj kokę Dugnelę isz Klubų arba Szaudų darrytą, ir ipilkit dabar i tą Tynę vissus Waszkkinius su saldumi Wandenim, ir Wagą attraukę pamaži jį nuleiskit; bet no wirszaus wis pamaži karsztą Wandeni pripilkit; pakol wissas Saldums isz Waszko iszejęs yr, ir tikt sausi Waszkinnei Zynej pasiliekt. Szittą nuleistajį saldų Wandenį dabar dar reik per marszkona Žaka sunkti; o tada du Dallykų nuo jų reik ant Ugnies dėti, ir atwirrint ir tankey nugrėti. Nuo treczojo Dallyko isiwerdant wis turit papildyti ir taip ilgay wirrint, iki jau tirsztoks pastoja. Tada Syrups gattaws...”.
Nepakankamai suprantantiems XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos lietuvių kalbą, paaiškinu, kad receptas skirtas taupiam medaus sunaudojimui. Visi koriai, su medaus likučiais yra merkiami į vandenį, laikomi parą laiko, tada koriai teliūskuojami, išplaunami, saldus vanduo nukošiamas, tada su tuo vandeniu, dar pridedant karšto vandens, išplaunama gelda į kurią kopinėjote medų. Tada saldus vanduo dar kartą nukošiamas per audeklą, saldus skystis padalijamas į tris dalis, dvi dalys verdamos, vis putas nugraibant, o likusia, trečia dalimi verdantis skystis vis papildomas. Virti reikia ilgai, kol pradeda tirštėti.
Jei paklaustumėte, ką su šiuo sirupu daryti, tame pat, kaip ir D. G. Settegastas XVIII amžiuje gyvenęs, antrosios Abiejų Tautų Respublikoje spausdintos gastronomijos knygos autorius (tiksliau, vertėjas) Wojciechas Wincentas Wielądka Jums pasiūlytų pasigaminti uogienės: Jūsų mėgiamos uogos ar vaisių gabaliukai blanširuojami, sudedami į stiklainius, užpilami karštu medaus sirupu ir uždaromi dangteliais.

kulinarinispaveldas.blogspot.lt