VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ, AKTUALIJOS

08.08. Ne visai garbingos varžybos

Vytas Tamošiūnas

Kraštotyrininkas, buv. tremtinys

Norėčiau sureaguoti į nesibaigiančias peripetijas, kurios jau ne pirmi metai vienokia ar kitokia forma vis tęsiasi Vilniaus Lukiškių aikštėje. Prisiskaičiau spaudoje ir prisiklausiau per žiniasklaidą įvairiausių pasisakymų dėl tos aikštės. Jau daugiau metų vyksta ne visai garbingos varžybos tarp Vyčio paminklo ir partizanų kalvelės šalininkų, o dabar štai dar žibalo į ugnį įpylė ponas Šimašius su savo savavališkai supiltu „pliažu“.

Paplūdimys Lukiškių aikštėje

Jeigu daug nesiplečiant į įvairius apibūdinimus, tiek Vyčio modeliui, tiek jauno skulptoriaus Labašausko „partizanų kalvelės“ variantui galima rasti ne vieną pastabą. Štai kalbant apie Kaune pastatytą Vyčio skulptūrą, kuri buvo numatyta statyti Vilniuje, tai, mano nuomone, joje per daug atidengta žirgo papilvė su išryškintu lyties organu, kas disonuoja su paminklo idėja. Disonuoja tarpusavyje žirgo ir raitelio figūros: žirgo figūra pilna gyvybės, jis sunkiai valdomas, pasiruošęs šuoliuoti, tai jį apžergęs raitelis atrodo labai statiškas, ramiausiu lyg vaiko veideliu, labiau panašus ne į besiveržiantį į mūšį karį, o į pozuojantį fotografui pilietį.

O dėl partizanų kalvelės buvo išsakyta jau daug įvairių nuomonių ir aš čia nenoriu jų kartoti, galiu tik paminėti, kad čia pateiktas paminklo variantas neaprėpia visų epochų kovotojų už Lietuvos laisvę įvardijimo, o apsiriboja vien palyginti nesenų partizanų kovų atvaizdavimu. Labai gaila, kad ne visai savo vietoje sumodeliuota „partizanų kalvelė“, vietoje to, kad apjungtų įvairių pažiūrų lietuvius, tapo jų skaldymo priežastimi, kai  tai „partizanų kalvelei“ nepritaria net gyvi likę partizanai, tremtiniai ir pan. grupės žmonių.

O kalbant apie R. Šimašiaus „pliažą“ Lukiškių aikštėje, stebina to „pliažo“ gynėjų argumentacija, kurie tame „pliaže“ nieko blogo nemato, bara ir įžeidinėja  tuos, kurie kritikuoja R.Šimašių, tiek jo sukurtą „pliažą“. Bet tokie gyvenimo be ribų propaguotojai čia ir kitur dažnai ima ginti arba pritarinėti ir kur kas labiau nepriimtiniems dalykams. Jie atrodo laisvę supranta taip, kad galima elgtis taip, kaip kam šauna į galvą.

Atgal