VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
07.14. Mokėjimų tarybos siūlymai: skatinti atsiskaitymus negrynaisiais pinigais mokyklų valgyklose ir plėtoti atvirąją bankininkystę
Mokėjimų taryba, vienijanti viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerius, parengė rekomendacijas, kaip pasiekti, kad per penkerius metus bent 80 proc. visų mokyklų valgyklose būtų galima atsiskaityti ir negrynaisiais pinigais, o mokinių, turinčių bent vieną atsiskaitymo negrynaisiais priemonę, kasmet daugėtų po 10 proc. Mokėjimų taryba taip pat identifikavo sritis, kuriose verta plėtoti atvirąją bankininkystę kuriant naujas finansines paslaugas.
Atsiskaitymai negrynaisiais pinigais ugdymo įstaigų valgyklose
Mokėjimų tarybos užduoties grupė, siekdama nustatyti rinkos poreikius, 2019-2020 m. atliko tris apklausas – bendrojo ugdymo įstaigų direktorių, kurioje dalyvavo 615 respondentų, mokinių, kurioje dalyvavo 3179 respondentai, ir tėvų, kurioje dalyvavo 4869 respondentai. Atlikta apžvalga parodė, kad mokinių atsiskaitymas negrynaisiais pinigais yra aktualus klausimas – Mokėjimų tarybos iniciatyvą skatinti mokinių atsiskaitymą negrynaisiais pinigais palaiko 82 proc. apklaustų tėvų ir 78 proc. apklaustų mokinių.
„Džiaugiuosi, kad sulaukėme daug palaikymo nepilnamečių atsiskaitymo negrynaisiais pinigais skatinimui tiek iš mokinių ir tėvų, tiek iš valstybės institucijų, tiek iš rinkos dalyvių. Norisi pabrėžti, kad šia iniciatyva nesiekiame atsisakyti grynųjų pinigų mokyklose, tačiau norime sukurti galimybę patiems mokiniams pasirinkti, kokiu būdu atsiskaityti. Sieksime aktyviai įgyvendinti pateiktas rekomendacijas, kadangi jos sukuria puikią terpę mokiniams teikiamų paslaugų skaitmenizavimui ir finansinio raštingumo ugdymui“, – sako finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Atsiskaitymas negrynaisiais pinigais yra aktualus dėl kelių priežasčių. Pirma, tai – paprastesnė atsiskaitymo procedūra. Taip mano 81 proc. apklaustų mokinių ir 85 proc. apklaustų tėvų. Tėvų apklausa rodo, kad 91 proc. respondentų turi negrynųjų atsiskaitymo priemones, be to, neretu atveju darbo užmokestį gauna į savo banko sąskaitas, todėl net 70 proc. jų rinktųsi savo vaikams kišenpinigius pervesti per banko sąskaitas. Vis dėlto, kaip teigia 29 proc. tėvų, vaikai, ypač jaunesni, atsiskaito dažniausiai ugdymo įstaigų valgyklose, tačiau tik 12 proc. jų turi sudariusios galimybę atsiskaityti negrynaisiais pinigais.
Dėl šios priežasties ugdymo įstaigų valgyklose vis dar vyrauja atsiskaitymas grynaisiais pinigais – šiuo metu atsiskaitymai negrynaisiais pinigais ugdymo įstaigų valgyklose užima nedidelę dalį visos apyvartos – mažiau nei 10 proc. Didesnę dalį negrynieji sudaro tuo atveju, kai naudojami tiesioginiai tėvų pervedimai mokyklų valgyklų valdytojams už maitinimą.
Apklausos rodo, kad mokinių atsiskaitymas grynaisiais sukelia papildomų sunkumų tėvams – tenka ieškoti bankomatų pinigų išgryninimui, o dažnu atveju dar papildomai vykti į prekybos vietas, kur juos būtų galima išsikeisti į smulkesnes monetas, kadangi bankomatuose paprastai išduodamos stambios kupiūros. Tai sukelia papildomus sunkumus tėvams.
Antra, atsiskaitymas negrynaisiais pinigais yra saugesnis, lyginant juos su grynaisiais pinigais – taip galvoja 70 proc. apklaustų vaikų ir 84 proc. apklaustų tėvų. Pametus turimą priemonę, ją lengva užblokuoti, todėl tiek mokiniai, tiek tėvai jaučiasi saugesni naudodami negrynuosius pinigus.
Trečia, mokiniams gali būti siūlomos skirtingos mokėjimo priemonės, atsižvelgiant į jų poreikius. Šiuo metu populiariausios priemonės yra mokėjimo kortelės arba elektroninės piniginės, kurias galima integruoti į specialius laikrodukus arba elektroninį mokinio pažymėjimą. Kiekviena priemonė turi savo privalumus. Mokėjimo kortelės yra universalios, jomis galima atsiskaityti visose prekybos vietose, taip pat užsienyje. Elektroninės piniginės yra saugios, kadangi joms reikalinga infrastruktūra yra uždara, t.y. su jomis galima atsiskaityti tik specialiai pritaikytose vietose, pavyzdžiui, ugdymo įstaigų valgyklose. Mokėjimo kortelių naudojimą palaiko 82 proc. mokinių ir 41 proc. tėvų, o elektroninės piniginės naudojimą – 16 proc. mokinių ir 49 proc. tėvų. Verta atkreipti dėmesį, kad gauti rezultatai priklauso nuo vaikų amžiaus. Apklausos rodo, kad tinkamiausios priemonės pasirinkimas priklauso nuo vaikų amžiaus – kai vaikai jaunesni, tėvai norėtų daugiau saugumo ir prekybos vietų, kur būtų galima išleisti pinigus, apribojimo. Kai vaikai vyresni, svarbesnis tampa universalumas, galimybė visur naudoti negrynuosius pinigus.
Mokėjimų taryba pastebėjo, kad elektronines pinigines galima integruoti į elektroninius mokinio pažymėjimus, kurie skatina įvairių mokiniams teikiamų paslaugų skaitmeninimą. Į minėtus pažymėjimus galima integruoti įvairias funkcijas – atsiskaitymams negrynaisiais pinigais pritaikytas elektronines pinigines, viešojo transporto paslaugas, bibliotekos kortelę, praėjimo į ugdymo įstaigų kontrolę, neformaliojo vaikų švietimo paslaugas ir t.t.
Kartu gauti rezultatai rodo, kad mokinių skatinimas naudoti negrynųjų atsiskaitymo priemones prisideda prie vaikų finansinio raštingumo ugdymo – vaikai mokosi sekti savo išlaidas ir taupyti, be to, gauna įgūdžius, praversiančius jiems ateityje. Taip pat apklausos rodo, kad finansinio raštingumo ugdymas turėtų būti vienas iš prioritetų. Vaikams reikėtų daugiau žinių apie taupymą, asmeninio biudžeto sudarymą ir valdymą, mokesčius, investavimą, atsakingą skolinimąsi, saugumą kibernetinėje erdvėje, valstybės biudžeto sudarymą, tvariuosius finansus, paskolas ir verslo kūrimą.
Atsižvelgdama į tai, Mokėjimų taryba parengė rekomendacijas, kurias įgyvendinus iki 2025 metų 80 proc. visų bendrojo ugdymo įstaigų galėtų būti sudariusios galimybę valgyklose atsiskaityti negrynaisiais pinigais, o mokinių, turinčių bent vieną atsiskaitymo negrynaisiais priemonę, skaičius kasmet augtų po 10 proc.
Mokėjimų taryba tikslo įgyvendinimui pateikė 4 pagrindines rekomendacijas. Pirmoji – ugdymo įstaigų valgyklose diegti atsiskaitymams negrynaisiais pinigais pritaikytą infrastruktūrą. Antroji – supaprastinti atsiskaitymo negrynaisiais pinigais priemonių įsigijimą asmenims iki 18 metų. Trečioji – mažinti atsiskaitymo negrynaisiais pinigais priemonių kainas nepilnamečiams. Ir ketvirtoji – lavinti praktinius mokinių finansinio raštingumo įgūdžius.
Atviroji bankininkystė padeda kurti pažangesnes finansines paslaugas
Mokėjimo taryba nustatė tris rinkai aktualiausias atvirosios bankininkystės taikymo sritis: vertinant klientų kreditingumą, kovai su sukčiavimu ir vykdant pinigų plovimo prevenciją, ugdant asmeninių finansų analizės ir valdymo įgūdžius.
„Atviroji bankininkystė padės didinti konkurenciją, kurti naujas finansines paslaugas, gerinti klientų patirtį. Mokėjimų taryba įvardijo daugiausia potencialo turinčius panaudojimo atvejus, todėl raginame rinką nesustoti ir tęsti jau pradėtą darbą – kooperuotis ir kurti atvirąja bankininkyste paremtas paslaugas“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Atviroji bankininkystė – finansinės informacijos, reikalingos finansiniams produktams ir paslaugoms kurti, dalijimosi sistema, pagrįsta atvirojo ryšio sąsaja. Atviroji bankininkystė grindžiama modeliu, kai prieiga prie institucijos klientų duomenų ar paslaugų suteikiama iš anksto nustatytomis sąlygomis visoms nustatytus reikalavimus atitinkančioms institucijoms – trečiosioms šalims, nors tokia prieiga gali būti suteikiama ir dvišalio susitarimo pagrindu.
Mokėjimų taryba įkurta 2017 m. pabaigoje, siekiant sustiprinti dialogą tarp mokėjimo paslaugų teikėjų, mokėjimo paslaugų naudotojų, reguliuotojų ir akademikų atstovų, plėtojant Lietuvos mokėjimų rinką. Ji įsteigta Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos banko iniciatyva. Iki tol šalyje nebuvo tokio organizuoto forumo, vienijančio visas mokėjimų rinkos raida suinteresuotas šalis ir sistemiškai nagrinėjančio jos aktualius klausimus.
Su Mokėjimų tarybos užduoties grupių ataskaitomis ir rekomendacijomis bei joms įgyvendinti skirtomis priemonėmis galima susipažinti ČIA
Atgal
