VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė, aktualijos

06.07.Koronavirusas Lietuvoje ir svetur

Dr. Gintautas Grigas

Kasdien radijas, televizija ir spauda skelbia naujienas iš kovos lauko su klastinguoju virusu. Skelbiama statistika apie situaciją Lietuvoje ir kai kuriose kitose valstybėse: kiek atlikta testų, kiek rasta užsikrėtusių, kiek pasveiko, kiek numirė. Nuolat diskutuojama, kaip reikėtų kovoti su virusu, ar tinkamai naudojamos kovos priemonės.

Natūralu, kad didesnėse valstybėse skaičiai didesni, mažesnėse – mažesni. Tam kad būtų galima susidaryti objektyvesnį vaizdą apie situaciją įvairiose valstybėse ir spręsti apie kovos su virusu sėkmingumą, palyginsime viruso sukeltų netekčių skaičių, tenkančių milijonui gyventojų. Šį rodiklį galima laikyti apibendrinančiu, kadangi jis yra galutinis rezultatas visų kovos priemonių: testavimo, karantinavimo ir gydymo.

Viruso sukelti netekčių skaičiai, užregistruoti iki 2020 m. birželio 3 d. [1]. Gyventojų skaičiai paimti iš 2017 m. statistikos [2]). Iš šių duomenų apskaičiuoti netekčių skaičiai vienam milijonui gyventojui ir surašyti į lentelę. Įtrauktos visos Europos Sąjungos valstybės ir dar po dvi iš Europos, kuriose gyvena daug lietuvių (Jungtinė Karalystė ir Norvegija) ir Amerikos, kurias daugiausia siaubia virusas (Jungtinės Amerikos Valstijos ir Brazilija). Lentelėje valstybės išdėstytos netekčių mažėjimo eile.

 

Eilės

Nr.

Valstybė

Turi gyventojų mln.

Neteko gyventojų

Netekčių 1 mln. gyventojų

1

Slovakija

5,5

28

5

2

Latvija

2,0

24

12

3

Kipras

1,2

17

14

4

Graikija

10,7

179

17

5

Bulgarija

7,0

144

21

6

Malta

0,4

9

22

7

Lietuva

2,8

71

25

8

Kroatija

4,1

103

25

9

Lenkija

38,0

1092

29

10

Čekija

10,6

323

30

11

Norvegija

5,3

237

45

12

Slovėnija

2,1

108

51

13

Estija

1,3

68

52

14

Vengrija

9,8

534

57

15

Suomija

5,5

320

58

16

Rumunija

19,4

1279

66

17

Austrija

8,9

669

75

18

Danija

5,8

580

100

19

Vokietija

83,0

8551

103

20

Portugalija

10,3

1436

139

21

Brazilija

211,2

31199

148

22

Liuksemburgas

0,6

110

183

23

JAV

326,5

106181

325

24

Nyderlandai

17,3

5967

345

25

Airija

4,6

1658

360

26

Prancūzija

67,0

28940

432

27

Švedija

10,2

4468

438

28

Italija

60,4

33530

555

29

Ispanija

46,9

27940

596

30

Jungtinė Karalystė

65,5

39369

601

31

Belgija

11,5

9505

827

 

Iš lentelės matome, kad Lietuvos rezultatai yra vieni iš geriausių. Esame 7–8 vietoje tarp 31 valstybės. Todėl galime pasidžiaugti valdžios ir medikų pastangomis bei gyventojų sąmoningumu, kad karas su virusu vyksta sėkmingai.

Mūsų rezultatai tiek geri, kad pasigirsta balsų, jog taikomi per dideli ribojimai. Teko girdėti teiginį, kad koronaviruso sukeltų mirčių skaičius Lietuvoje sudaro tik vieną procentą nuo visų mirčių per tą patį laikotarpį. Žinoma, vienas procentas tai nedaug. Bet jeigu kovą su virusu būtume pradėję pavėluotai arba jai skyrę mažiau dėmesio, tai būtume galėję atsidurti sąrašo pabaigoje. Netekčių skaičių milijonui gyentojų 827, esantį paskutinėje lentelės eilutėje, padalinkime iš 25 (netekčių skaičiaus Lietuvoje). Gausime 33 – skaičių, rodantį, kiek kartų netekčių skaičių galėjome turėti didesnį. Taigi, vietoj vieno procento būtų 33. Arba tikimybė numirti nuo koronaviruso būtų buvusi 33 kartus didesnė. Ar norėtume?

Dalindami netekčių skaičių, tenkančių milijonui gyventojų, iš 25, galime apskaičiuoti, kiek kartų tikimybė iškeliauti anapilin buvo didesnė negu Lietuvoje kitose valstybėse, esančiose žemiau Lietuvos (9–31 eilutėse). Pamatysime, kad 9 valstybėse (23–31 eilutės) ši tikimybė net dešimtį ir daugiau kartų didesnė negu Lietuvoje. Todėl galima suprasti, kodėl daugelis užsienyje gyvenančių lietuvių pandemijai prasidėjus stengėsi grįžti į tėvynę.

Didelius nuostolius amerikiečiai patyrė ilgus metus trukusiame Vietnamo kare. Jame žuvo 58 tūkst. amerikiečių [3]. Keletą mėnesių trunkanti viruso pandemija jau pražudė 126 tūkst., t. y. dvigubai daugiau. Santykinai, t. y. skaičiuojant milijonui gyventojų, visos valstybės, lentelėje esančios žemiau JAV, dėl viruso patyrė dar didesnius nuostolius.

Judėjimo laisvės ribojimai ir kiti suvaržymai pakenkė verslui, nes sumažėjo gamyba. Teko atleisti dalį darbuotojų, o kai kam ir bankrutuoti. Patekome į ekonominę krizę. Teks ilgai iš jos kapanotis. Bet atsirado ir teigiamų pokyčių. Pagyvėjo nuotolinis darbas ir mokymasis. Keliuose sumažėjo mašinų ir padaugėjo dviračių, rečiau skraido lėktuvai. Dėl viso to sumažėjo gamtos tarša. Tai, ko nepajėgė padaryti gamtos saugotojai, padarė virusas. Tik reikia pasistengti, kad bent dalis teigiamų pokyčių neišnyktų virusui pasitraukus.

Šaltiniai:

1. European Centre for Disease Prevention and Control, https://www.ecdc.europa.eu/en/geographical-distribution-2019-ncov-cases

2. Šalys pagal gyventojų skaičių. Vikipedija, https://lt.wikipedia.org/wiki/Sąrašas:Šalys_pagal_gyventojų_skaičių

3. Vietnamo karas.Vikipedija, https://lt.wikipedia.org/wiki/Vietnamo_karas

 

Atgal