VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė, aktualijos

06.07. Kitiems regionams lieka trupiniai...

Žygimantas Mauricas

Ekonomistas

Vietinis turizmas galėtų sumažinti regioninę atskirtį Lietuvoje, bet nemažina, nes didžiąją dalį turistų pinigų susižeria Klaipėdos apskritis, o kitiems regionams lieka trupiniai...

Iš 200 milijonų vietinių turistų kasmet išleidžiamų pinigų, apie trečdalį susižeria Klaipėdos apskritis, Šeštadalį - Alytaus (Druskininkai), kone 40% susižeria Vilnius ir Kaunas (tačiau vilniečiai ir kauniečiai patys daug išleidžia Klaipėdos ir Alytaus apskrityse, tad balansas yra neigiamas žr. grafiką), o likusioms apskritims - lieka trupiniai (vos aštuntadalis visų turistų pajamų). Ypač prastai atrodo didelį turizmo potencialą turinčios Utenos ir Telšių apskritys, kurios iš vietinio (o taip pat ir tarptautinio) turizmo praktiškai negauna jokios naudos, nes atvykusių iš kitų Lietuvos regionų turistų išlaidos yra praktiškai tokios pat, kaip šių regionų gyventojų išlaidos kituose regionuose (pvz. Utenos regiono turistai daugiau pinigų išleidžia Vilniuje, nei vilniečiai - Utenos regione). Vietinis turizmas kitose ES šalyse vaidina itin svarbų regioninės atskirties mažinimo vaidmenį, tad kas trukdo pasiekti tokių pačių rezultatų Lietuvai?

1. Turizmo infrastruktūros trūkumas: Lietuvos regionuose trūksta net tik apgyvendinimo, bet ir laisvalaikio bei poilsio paslaugų infrastruktūros (pvz. Ignalinos, Zarasų rajonuose praktiškai nėra SPA centrų, viešbučių, padoresnių restoranų).

2. Prastas kainos ir kokybės santykis: Neretai apgyvendinimo ir laisvalaikio paslaugas teikiančiose įmonėse trūksta elementariausių patogumų pvz. šilto vandens (juk ne maudytis čia atvažiuoja), tinklelių nuo uodų (ai mes tai pripratę - čia tik "mieščionys" skundžiasi), patogios patalynės (patalynė dažnai būna pirkta maisto prekių parduotuvėje - tokia pusiau plastmasinė su lengvu dažų aromatu), baldų (juk atvažiuoja tik pernakvoti) ir t.t.

3. Tolerancija trankiai muzikai ("bumčikams"): Norintys pailsėti miestiečiai nerizikuoja vykti į kaimo turizmo sodybas dėl itin didelės rizikos neišsimiegoti dėl trankios muzikos, kuri daugumoje vietų vis dar yra ne tik toleruojama, bet ir skatinama, todėl poilsio išsiilgę miestiečiai jau kelis dešimtmečius grūdasi į Nidą, kurioje tokių dalykų nėra.

4. Susiformavę Lietuvos gyventojų įpročiai vykti atostogų prie jūros: Tokį lietuvių įprotį taip pat skatina viešųjų paplūdimių trūkumas prie Lietuvos ežerų (tai lemia tai, kad pastarieji dažnai būna sausakimši su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis) tad norintys turėti daugiau erdvės prie vandens telkinio renkasi jūrą, o ne ežerą. Visgi, ežerų potencialas galėtų būti milžiniškas, nes vien Sartų ežero kranto linijos ilgis (82 km) yra kone identiškas Baltijos jūros pakrantės ilgiui (90 km.)

 

Atgal