VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
01.03. Renginiai Lenkijoje Lietuvos partizanams paminėti
Prof. habil. dr. Algirdas Ažubalis
Tragiškoje pokario partizanų kovų istorijoje yra įdomus ir reikšmingas puslapis: partizanų pastangos užmegzti ryšius su Vakarais. O tie ryšiai, kaip ir dabar, sausumos keliu galimi tik per Lenkiją. Per ją prasiveržė į Vakarus partizanas Juozas Lukša (1921–1951), grįžęs ir žuvęs Lietuvoje. Jo užduotis vykdydamas, bandė į Vakarus prasiveržti ir vienas iš Dzūkijos partizanų vadų Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas (1919–1949), Lietuvos kariuomenės pulkininko doc. dr. Antano Krikščiūno (1891–1942), Lietuvos kariuomenės topografijos valdybos įkūrėjo ir vienintelio viršininko, sūnus. Tačiau jiems prasiveržus per vis stiprinamą SSRS-Lenkijos sieną, dėl stiprinamos sovietinės KGB įtakos Lenkijos saugumo tarnyboms bei sėkmingai, kaip ir Lietuvoje kuriamo agentų-informatorių išdavikų vis stiprėjančios veiklos iki lemtingos 1949 m. žiemos nepavyko prasiveržti nei toliau į laisvus Vakarus, nei grįžti į Dzūkijos ar Suvalkijos miškus, nes siena jau buvo uždaryta taip, kad per ją galėjo perskristi tik paukščiai. Teko kreiptis į Punsko apylinkių lietuvius pagalbos. Ir štai, lietuvio ūkininko Jakimavičiaus lauke, maždaug 0,25 ha ploto kalnelyje, apaugusiame pušimis, nemiškingoje, tirštai gyvenamoje Šlynakiemio kaimo teritorijoje jie išsikasė bunkerį, kuriame su vietos lietuvių pagalba tikėjosi peržiemoti ir pavasarį mėginti veržtis arba į Vakarus, arba atgal į Lietuvą. Tačiau apie tai tapo žinoma ir Lietuvos Judui Markuliui, sekimas Lenkijoje stiprėjo ir 1949 m. gruodžio 15 d. apie 350 Lenkijos saugumo pajėgų kareivių ir karininkų apsupo miškelį ir pareikalavo partizanus pasiduoti, jie atsišaudė ir baigdami šovinius, paskutiniuosius pasiliko sau... Represuoti buvo ir juos rėmę lietuviai ūkininkai, jų šeimų nariai.
Lenkijos lietuviai šio tragiško partizanų kovų įvykio nepamiršo ir jo 70-sioms metinėms ėmė rengtis jau senokai. Jos buvo paminėtos itin iškilmingai. Galutinis paminėjimas vyko net tris dienas.
Gruodžio 13 dieną Punsko lietuvių kultūros namuose buvo rodomas meninis-dokumentinis filmas apie Lietuvos partizanus Jurgį Krikščiūną-Rimvydą ir Vytautą Prabulį-Žaibą -„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ (trukmė 1 val.). Filmo premjera įvyko 2016 m. balandžio 10 d. tuose pačiuose kultūros namuose. Jis dar buvo rodomas ir Lietuvoje: Kauno technologijos universitete, Jurbarko kultūros centre, Kauno rajono savivaldybės Garliavos viešojoje bibliotekoje ir Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje, Kauno kino centre „Romuva“, Lazdijuose, Kalvarijoje, Merkinėje ir kt. Filmas 2018 m. dalyvavo partizanų ir tremtinių filmų festivalyje „Jūs – mūsų širdyse“. „Baladę apie Rimvydą ir Žaibą“ parodė ir Lietuvos televizija. Filmo autorius - Punsko „Aušros“ lietuviškų knygų leidyklos vadovas Sigitas Birgelis. Režisieriai: Sigitas Birgelis ir Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė. Po filmo demonstravimo, Šlynakiemyje, partizanų žuvimo vietoje, vyko Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir jo adjutanto Vytauto Prabulio-Žaibo pagerbimas. Dalyvavo Punsko, Vidugirių ir Seinų moksleiviai, tų įvykių liudininkai, visuomenė, prieš tai dalyvavę filmo peržiūroje.
"Tėviškės aidų" ansamblis
Vaidina Punsko LKN teatras "Kregždė"
Bendras konferencijos salės vaizdas
Gruodžio 14 d. Punsko valsčiaus svetainėje vyko eilinė Terra Jatwezenorum (Jotvingų žemė) konferencija. Konferencijai sveikinimą atsiuntė Lietuvos Prezidentas G. Nausėda. Šių metų istorijos paveldo metraščio, kurį leidžia Punsko „Aušros“ leidykla „Terra Jatwezenorum“ 11 numerį (2 tomus) pristatė vyr. red. pavaduotojas marijampolietis Kęstutis Subačius. Pranešimus skaitė: marijampolietis kraštotyrininkas Justinas Sajauskas(,,Lietuvos–Lenkijos pasienio lietuvių partizanai: Sigitas Kajokas-Kovas, Kostas Kubilius-Meška, Julius Mielkus-Lubinas“), Sigitas Birgelis (,,Jurgio Krikščiūno-Rimvydo adjutantas Vytautas Prabulis-Žaibas“) bei Punsko apylinkėse gimęs dr. Bronius Makauskas, Lenkijos lietuvių bendruomenės veikėjas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys, Varšuvos universiteto Baltijos šalių 1918–1991 m. istorijos dėstytojas(„Tarp heroizmo ir išdavystės. Okupaciniai refleksai pokario Sūduvoje“).Svarbiausias tos dienos akcentas – knygos „Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir jo artimieji“ sutiktuvės. Ją išleido Punsko „Aušros“ leidykla. Knygą pristatė jos sudarytoja mokytoja-lituanistė iš Garliavos, Krikščiūnų giminės atstovė Rita Pauliukaitienė (už aktyvią pedagoginę, literatūrinę ir kraštotyrinę veiklą išrinkta 2019 m. garliaviete). Knygoje apžvelgti Lietuvos ir Krikščiūnų giminės istorijos faktai: a) XIX a. pradžios pagal Napoleono kodeksą išlaisvintųjų nuo baudžiavos Užnemunės ūkininkų, ėmusių laisviau gyventi, supratusių išsilavinimo vertę pastangos leisti į mokslus savo vaikus (4 Ašmintos kaimo ūkininko Mato Krikščiūno (1855–1934) sūnūs caro Rusijoje, Vokietijoje ar Nepriklausomybės pradžioje Lietuvoje baigė aukštąsias mokyklas, penktajam paliktas ūkis, visos 3 dukros ištekintos su gerais kraičiais už tvirtų ūkininkų, visi 8 vaikai – tvirti Lietuvos patriotai); b) tų sūnų: matematiko Mato (1886–1964 JAV), plk. geodezininko Antano, žemės ūkio ministro 2 kabinetuose, prof. agronomo Jurgio (1894–1947 Vakarų Vokietijoje), teisininko Juozo (1896–1943 Sibire), ūkininko Prano (1889–1947 Sibire) Krikščiūnų svarus indėlis stiprinant Tėvynę 1918–1940 m.; c) partizaninės kovos prieš sovietų okupaciją: partizanais tapo nepriklausomybės metais užaugę Krikščiūnų atžalos Kazimieras Banionis-Klajūnas, Vytautas Krikščiūnas-Mikas, Jurgis Krikščiūnas-Mažiukas ir Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas; d) nemažai giminaičių daliai tekusi pabėgėlių į Vakarus ar tremtinių dalia. Šio straipsnio autorius ir pristatytos knygos bendraautoris bei recenzentas nušvietė matematiko Mato ir plk. Antano Krikščiūnų indėlį į Lietuvos matematinį švietimą bei karo pedagogiką ir padovanojo Punsko bibliotekai savo parašytas 8 knygas, kuriose rašoma ir apie šiuos Krikščiūnus. Punsko LKN teatras „Kregždė“ parodė knygos pagrindu sukurtą įspūdingą Punsko lietuviškų mokyklų mokinių spektaklį. Konferencijos pabaigoje buvo trumpas „Tėviškės aidų“ ansamblio koncertas (vad. Gediminas Kraužlys). Skambėjo lietuvių partizanų dainos. Moterys-ansamblietės buvo apsisiautę Lietuvos tautinėmis vėliavomis. Konferencijai pasibaigus, renginio dalyviai vyko į Šlynakiemį pagerbti partizanų Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo jų žuvimo vietoje. Konferencijoje dalyvavo kauniečiai šauliai, bibliotekininkės iš Prienų, rašytoja E. Biliūtė-Aleknavičienė iš Alytaus, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas mjr.Donatas Mazurkevičius, Lietuvos Respublikos konsulėSuvalkuose ambasadorė Izolda Bričkovskienė, kuri renginio pabaigoje pasakė esanti sužavėta renginio patriotiškumu ir pažadėjo pasistengti, kad jis būtų pakartotas Vilniuje.
Gruodžio 15 d. Punsko bažnyčioje vyko iškilmingos šv. Mišios už žuvusius Jurgį Krikščiūną-Rimvydą ir jo adjutantą Vytautą Prabulį-Žaibą. Vėliau Lietuvos partizanai buvo pagerbti Suvalkų kapinėse, kur Suvalkų lietuviai pastatė jiems simbolinį kapą, tikėdami, kad netoli jo galėjo būti palaidoti Lietuvos laisvės kovų didvyriai. Po pagerbimo Suvalkų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje už partizanus buvo atnašaujamos šv. Mišios.
Renginiai, jų patriotiškumas mus, negausų Lietuvos atstovų būrelį, sužavėjo. Kai kurių Lietuvos politikų ir žurnalistų prognozuojama lietuvybės žūtis yra neįmanoma – lietuvybę kraštutiniu atveju išsaugos Punsko lietuviai. Lenkijoje liko sveikos, kolchozų nepakirstos ūkininkų šaknys, kurios Lietuvoje dabar tik atsikuria ir atsikuria sunkiai – daug žalių kryžių matėme laukuose nuo Kauno iki Kalvarijos...
Atgal
