VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ, AKTUALIJOS

12.22.Adventinių angelų skrydis...

Zigmas Tamakauskas

Su Lietuvos  sporto muziejaus direktoriumi Pranu Majausku daugiau susipažinome dalyvaudami Baltijos kelio 30-mečio minėjime Šilų kaimo apylinkėse, kur ta proga  buvo aukotos šventosios Mišios. Prie 1989 m. rugpjūčio mėn. pastatyto koplytstulpio, skirto nuo raudonojo ir rudojo teroro žuvusiems sportininkams atminti, pasitikome  ir palydėjome keliu Vilnius – Ryga – Talinas bėgikus. Paskui keletą kartų lankėmės P. Majausko vadovaujame muziejuje, kuriame ne tik apžiūrėjome čia sukauptus eksponatus, bet   buvome net savotiškais „teisėjais“ prie muziejaus esančioje žalioje vejoje gražiai surengtose įvairiose vaikų varžybose. Tų varžybų nugalėtojams įteikėme ir papuoštus tautinėmis juostomis  medalius. Supratome, kad šis muziejus ne tik garsėja eksponatais , bet ir gyva edukacine veikla, kurioje atsispindi ir muziejaus vadovo, buvusio sunkiaatlečio, jėgos trikovininko, trenerio, sporto organizatoriaus , Lietuvos naujų sporto šakų populiarintojo,  žmonių, turinčių negalią sporto ugdytojo, sporto veteranų sąjūdžio steigėjo bei sumanaus muziejininko kilni veikla. 

Atidžiai klausomasi muziejaus direktoriaus Prano Majausko pasakojimo apie muziejų ir jame esančius eksponatus

Muziejaus direktoriui P. Majauskui Padėkos raštą TS-LKD bendrijos Kauno skyriaus vardu įteikia Zigmas Tamakauskas

Angelų choro giesmė...

Žinodami, kad muziejuje vyksta ir įvairūs proginiai renginiai, minint mūsų valstybines šventes ir kitas žymias kalendorines datas, paprašėme  muziejaus direktoriaus leisti jame surengti mūsų – TS Lietuvos krikščionių demokratų bendrijos Kauno skyriaus adventinę popietę „Linkime šviesos, taikos, meilės, ramybės ir  palaimos“. Direktorius mielai sutiko, suteikdamas jai ir pažintinį pobūdį. Jis mus supažindino su muziejaus kūrimo istorija, pravedė ekskursiją, papasakojo apie jo visapusišką veiklą. Pavyzdžiui, pasitinkant Tarptautinę neįgaliųjų žmonių dieną, čia buvo surengta jau tradicine tapusi negalią patyrusių žymių sportininkų suėjimo šventė. Visai neseniai čia buvo surengta ir iškiliausio Kauno krašto kūno kultūros mokytojo šventė. Pasižymėję mokytojai buvo apdovanoti Padėkos raštais, medaliais ir knygomis „Olimpinis alkas – Lietuvos sporto muziejus“.  Šioje šventėje dalyvavęs Lietuvos Respublikos Seimo narys Andrius Kupčinskas muziejui padovanojo, anot direktoriaus, neįkainuojamą dovaną – Žalgirio arenos pradžios statybos aktą su miesto savivaldybės mero, Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus, LR Ministro Pirmininko, LR krepšinio federacijos prezidento Vlado Garasto, architekto Eugenijaus Miliūno ir UAB „Vėtrūna“ valdybos pirmininko parašais. 

        Muziejuje vyksta ir įvairios parodos.  Minint įžymaus ilgųjų nuotolių bėgiko, 1941 metų Birželio sukilimo dalyvio ir mano  nepamirštamo buvusio mokyklos metais kūno kultūros mokytojo Alfonso Vietrino 100-tąsias gimimo metines, muziejaus lankytojai čia galėjo išvysti muziejaus direktoriaus  Prano Majausko iniciatyva jam surengtą parodą. Įdomu pažymėti, kad A. Vietrinas, artimųjų pramintas „Vėju“, 1942 metais laimėjo trijų kilometrų bėgimo rungtį prieš Vokietijos maratono čempioną Vėberį, sukeldamas tuometinės okupacinės valdžios sąmyšį. Būdamas Lietuvos patriotas, Alfonsas Vietrinas  išgelbėjo nuo abiejų okupantų Lietuvos sportininkų trofėjus, saugotus Kūno kultūros rūmuose. Dabar šis sportininkas, garsinęs Lietuvos vardą, ilsisi Viešpaties ramybėje Panemunės kapinėse.

         Ilgai atmintyje turėtų išlikti  vadinamo „ringo džentelmeno“ įžymaus Lietuvos boksininko  Algirdo Šociko ekspozicija, kurios nuotraukose matome jo įspūdingą pergalę prieš Rusijos reprezentacinį  galiūną Nikolajų Karaliovą. Lietuvio sportininko laimėjimas prieš Rusijoje vadintą „nenugalimą “ Karaliovą, daug kam sukėlė pasididžiavimą savo tėvyne Lietuva, jos sporto pasiekimais.  Pasididžiavimą savo šalimi kelia žvelgiant ir į mūsų krepšininkų šlovės istorijos nuotraukas, į jų iškovotus prizus, į mūsų lengvaatlečių pasiekimų atspindžius.

        Muziejaus vadovas Pranas Majauskas ypač džiaugiasi  1988 metais LTOK atkūrimo darbo grupės vadovo, ilgai Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui vadovavusio, buvusio LTOK prezidento  Artūro Poviliūno dovana – jo gautų apdovanojimų ir sportinių trofėjų kolekcija.

      Su dideliu įdomumu apžiūrėjome ir gyvai pateiktas  Lietuvos cirko istorijos, ledo ritulio ir kitas ekspozicijas. 

      Paskui susėdę prie stalų  jaukioje, papuoštoje Vytauto Didžiojo portretu    salėje, kalbėjomės apie advento turinį, apie krikščioniškų tautinių vertybių išlaikymo būtinumą, jų gyvybingumo  išsaugojimą. Artėja Kalėdos. Jos turėtų prasidėti ne reklamų išblizgintų parduotuvių vilionių vitrinose, ne pirkinių pripildytuose  vežimėliuose, o mūsų širdyse, atsakingose už mūsų dvasinės kultūros likimą.

      Jau kelinti metai iš eilės bendrijos veikli narė  Jūratė Rakauskienė organizuoja šventinių angeliukų iš popieriaus lakštų karpymą. Baigiantis pokalbiams, tokio darbo ėmėmės ir čia.  Angeliukai, sušildyti mūsų širdžių kaitra, Kalėdų švenčių išvakarėse bus dalinami gatvėje sutiktiems žmonėms, linkint jiems šviesos, taikos, meilės, ramybės bei palaimos. Tikimės, kad bus geras jų skrydis.

       Malonu, kad šioje mūsų parengtoje advento pažintinėje popietėje dalyvavo ir svečiai iš Vilniaus – Lietuvos Respublikos Seimo narys,  LKD bendrijos pirmininkas Paulius Saudargas, Vilniaus savivaldybės tarybos narė Goda Karazijaitė ir žinomas folkloro dainininkas Jonas Volungevičius.

     Darbščiam Lietuvos sporto  muziejaus direktoriui Pranui Majauskui - dvasinės olimpinės ugnies nešėjui, Naujųjų metų dieną žengsiančiam į savo garbingo asmeninio jubiliejaus šventę,   linkime dar daug gražių kūrybinių žiedų, kuo geriausios sveikatos, Dievo palaimos jo kilnaus darbo bare, renkant ir saugojant mūsų didžios istorijos žiupsnelius.


 

                                                              

 

Atgal