VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
12.21. Didžiausi dešimtmečio mokslo atradimai
Prof. Jonas Grigas
Baigiantis dešimtmečiui pažvelkime, kokie didžiausi mokslo atradimai buvo padaryti per šį dešimtmetį apie žmogų, mūsų planetą ir supantį kosmosą.
2015 metais JAV observatorija LIGO aptiko gravitacines bangas, kurias 1916 metais numatė Albertas Einšteinas. Jas sukėlė dviejų juodųjų bedugnių susidūrimas. 2017 metais LIGO ir Europos observatorija Virgo vėl aptiko gravitacines bangas, sukeltas neutroninių žvaigždžių susidūrimo. Mokslininkai giliau suprato, kaip visatoje veikia gravitacija ir susidaro elementai, tokie kaip sidabras ir auksas.
2010 metais buvo paskelbtas pirmasis Homo sapiens genomas. Per dešimtmetį buvo iššifruota daugybės dabarties ir seniai gyvenusių žmonių DNR.
Atrasta tūkstančiai naujų egzoplanetų, daugiausia NASA Keplerio erdvės teleskopu. Artimiausia yra Žemės dydžio Proxima b, nutolusi nuo Žemės vos už 4,25 šviesmečių.
Klimato kaitos pavojus skamba garsiau nei bet kada
Atrastas būdas tiksliai taisyti žmonių DNR. Jis jau taikomas medicinoje. Kinų tyrėjas He Jiankui 2018 metais jau pataisė dviejų mergaičių DNR.
Kosmosas matomas kaip niekada anksčiau. 2013 metais Europos Gaia teleskopas išmatavo daugiau nei milijardą Paukščių tako žvaigždžių. Ir sukūrė 3D mūsų galaktikos vaizdą, leidžiantį pamatyti, kaip formuojasi ir keičiasi galaktikos.
2018 metais Planko palydovas ištyrė ankstyvosios visatos silpną pošvytį, turintį esmines detales apie kosminius ingredientus, struktūrą ir plėtimosi greitį, kuris skiriasi nuo dabartinio ir kuriam paaiškinti gali reikėti naujos fizikos. 2019 metais Event Horizon Teleskopu mokslininkai pirmą kartą nufotografavo juodosios bedugnės siluetą.
„LIGO Livingston“ valdymo kambarys.wikimedia.org
Buvo atrastas senovinis menas: 2014 metais Sulawesi Maros urve 39 000 metų, 2018 metais Borneo urve tarp 40 000 ir 52 000 metų ir Pietų Afrikoje 73 000 metų ir aptiko dažų pigmentus Ispanijoje115 000 metų, kai Europoje gyveno tik neandertaliečiai. 2016 metais tyrėjai Prancūzijos urve rado keistus 176 000 metų senumo stalagmitų apskritimus.
2012 metais NASA erdvėlaivis Voyager 1 kirto heliosferos ribą ir išskrido į tarpžvaigždinę erdvę. 2018 metais į tarpžvaigždinę erdvę išskrido Voyager 2. 2017 metais astronomai aptiko iš kitos žvaigždės sistemos atskridusį Oumuamua.
2015 metais NASA New Horizons zondas aplankė Plutono ledo pasaulį ir atsiuntė pirmąsias jo paviršiaus nuotraukas. 2011 metais NASA Dawn erdvėlaivis asteroidų žiede aplankė didelį kūną Vesta ir nykštukinę planetą Ceres, didžiausią asteroidų žiedo objektą. Šiais metais NASA OSIRIS-REx ir JAXA Hayabusa2 aplankė Bennu and Ryugu asteroidus, ir ruošiasi parvežti į Žemę jų pavyzdžių.
2012 metais CERN‘e aptiktas Higso bozonas, kuris paaiškina, kaip medžiaga įgija masę. Jis svarbus Standartinio Modelio teorijai, aprašančiai tris fundamentalias fizikos jėgas ir visas elementarias daleles.
Kituose pasauliuose rastos gyvybės statybinės plytos. NASA Cassini zondas 2017 metais atrado, kad Saturno mėnulio Encelado vandenyje yra daug organinių molekulių, o šiais metais pastebėti milžiniški skysto vandens geizeriai, trykštantys iš po ledo. 2018 metais NASA Curiosity važiuoklė Marse rado vandens ledo negiliai nuo paviršiaus ir organinių junginių.
Klimato kaitos pavojus skamba garsiau nei bet kada. Šis dešimtmetis buvo šilčiausias nuo 1880 metų. Mokslininkai skelbia daug duomenų apie klimato kaitos pasekmes žmonijai.
Biologai kasmet atranda 18 000 naujų rūšių. Bet daug ir išnyksta. 2019 metais mokslininkai įspėjo, kad milijonui rūšių gręsia išnykimas.
Prasidėjo nauja skrydžių į kosmosą era. 2011 metais Kinija paleido savo kosminę laboratoriją Tiangong-1. 2014 metais Indijos palydovas aplankė Marsą. 2019 metais Izraelio palydovas bandė nusileisti Mėnulyje. Kinijos palydovas minkštai nusileido kitoje Mėnulio pusėje. Privačios JAV bendrovės skraidina erdvėlaivius į Tarptautinę kosminę stotį ir gražina juos į žemę.
Naujai apibrėžti moksliniai vienetai – metro, kilogramo, elektros srovės, temperatūros ir kt., reikalingi gamtos pasaulio supratimui, panaudojant universalias konstantas – šviesos greitį ir Planko konstantą. Jie užtikrins tikslesnius matavimus.
Atgal
