VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
12.21.Kalėdų Stebuklai
Antanas Šimkūnas
Praėjo jau 30 metų, kai 1989 – aisiais Lietuva po daugelio metų vėl laisvai šventė Kalėdas. Tomis dienomis Lietuva buvo pasaulio dėmesio centre. Pirmą kartą VFR telekompanijos grupė transliavo per Euroviziją Piemenėlių šv. Mišias iš Vilniaus arkikatedros. Kalėdų nakties liturgijos tiesioginę transliaciją matė ne tik Lietuvos, bet ir abiejų Vokietijos valstybių, Austrijos, Šveicarijos, Olandijos, Belgijos, Prancūzijos, JAV bei Japonijos gyventojai. Kiekvienai valstybei liturginis komentaras buvo perduodamas sava kalba. Daugeliui žiūrovų tai buvo tikras stebuklas, kad jie galėjo stebėti šią transliaciją iš legendinės arkikatedros, kuri tik prieš metus buvo grąžinta tikintiesiems. Gerai žinoma pasauliui buvo ir šv. Mišias celebravusio arkivyskupo J. Steponavičiaus pavardė.
Vilniaus arkikatedra. City of Mercy nuotr.
Gruodžio 25 – osios vakare arkikatedros aikštėje po daugelio metų vėl matėme ne Senelį Šaltį, o tikrą Kalėdų Senelį. Jis šmaikščiai juokavo, kalbėjo apie Kalėdų stebuklus, kvietė publiką šokti ir dainuoti. Ir minia, tarytum pabudusi iš amžino įšalo, šoko senovinius kalėdinius šokius, klausėsi aikštėje giedamų giesmių.
Viena ausim klausiausi tų giesmių, o kita sekiau pranešimus iš Maskvos, įsikišęs užantin portatyvinį radijo aparatą. Visą pasaulį tą dieną domino tai, kuo baigsis Maskvoje prasidėjęs sovietų kompartijos CK plenumas, iškvietęs išpažinčiai Lietuvos kompartijos vadovybę. Plenumas turėjo prasidėti gruodžio 24 d., bet buvo nukeltas į 25 d. Manėme, jog jis tą dieną ir baigsis. Iš seno įpratimo žinojome, kad Kremliui nereikia daug laiko norint ką nors pasmerkti. Iš anksto paruoštas nutarimas būdavo priimamas žaibiškai vieningu balsavimu. Dabar, stovėdamas prie arkikatedros, viena ausim girdžiu: „Plenumas savo darbą tęs rytoj...“, kita – per visą aikštę aidinčią giesmę „Linksminkimės ir džiaukimės“...Vadinasi, centro aparatas ėmė buksuoti...
Tada net nepagalvojau, kad sekančią dieną vėl teks būti toje aikštėje, mitinge, kurio dalyviai pritarė LKP XX suvažiavimo nutarimams, siuntė telegramas į centrą, pritardami Lietuvos kompartijos atsiskyrimui nuo monolitinės KPSS. Apie tai kalbėjo viso pasaulio politikai. Buvo visokių spėliojimų ir pranašavimų. Tačiau visi pripažino, kad LKP suvažiavimas pralaužė ledus visagalėje partijoje, kad prasideda nesustabdomas procesas.
Gyvenimas tomis dienomis pateikė ryškų pavyzdį, prie ko atveda valdžios monopolis vienose rankose. Visas pasaulis kalba apie dar vieną kalėdinį stebuklą – diktatūros kritimą Rumunijoje. Būtent Kalėdų dieną liaudies sukilime pasižymėjusi Rumunijos televizija paskelbė tokius žodžius: „Nuostabi naujiena – antikristas mirė“. Taip buvo pranešta po to, kai diktatorius N. Čaušesku ir jo žmona Elena už genocidą, 60 tūkstančių rumunų žuvimą, jėgos naudojimą prieš liaudį, ekonomikos žlugdymą, mėginimą pabėgti į užsienį karo lauko teismo buvo nuteisti mirties bausme ir sušaudyti.
Elena Čaušesku ir Nicolae Čaušesku
Pasaulio spaudoje tomis dienomis pasirodė daug naujų faktų apie diktatoriaus ir jo žmonos gyvenimą ir elgesį. Elena Čaušesku buvo pirmoji premjero pavaduotoja, ji valdė šalį, kai vyras išvykdavo užsienin. Jos įsakymu buvo išžudyta tūkstančiai žmonių. Diktatoriaus dinastijai priklausė daugiau kaip 40 žmonių. Visi jie gyveno prabangoje, užėmė svarbiausius valstybinius postus, grobstė valstybės turtą, turėjo savo sąskaitas Šveicarijos bankuose. Per 25 N. Čaušesku valdymo metus buvo sukurtas tobuliausias represyvinis ir saugumo aparatas, į kurį buvo įtrauktas kas ketvirtas šalies gyventojas. Tačiau laimėjo ne jėga, ne diktatūros aparatas, o pasipiktinusi liaudis. Taip Europoje krito paskutinis stalinistinis bastionas.
Atgal
