VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
12.18.Kalėdinių dovanų aritmetika: kaip neįsiskolinti ir išgyventi švenčių šurmulį?
Komentaro autorė:
Vilniaus Gedimino technikos universiteto
Verslo vadybos fakulteto docentė dr. Kamilė Taujanskaitė
Artėjant šventiniam laikotarpiui, dažnas pasineriame į apmąstymus – kuo šiemet nustebinti artimuosius? Kiek tai kainuos? Kada, kur ir kaip dovanas pirkti?
Kai kurie ekonomistai skaičiuoja, kad lietuviai prieššventiniu laikotarpiu išleidžia beveik trečdaliu daugiau, nei įprastais mėnesiais. Ar tai stebina? Ne. Daugelyje pasaulio šalių pastebima tendencija, kad metų pabaigoje namų ūkiai išleidžia ženkliai daugiau nei kitais mėnesiais, tad Lietuva nėra išskirtinė. Pavyzdžiui, JAV mažmeninės prekybos apimtys kalėdiniu laikotarpiu per 2018-uosius metus viršijo 1 trilijoną dolerių, o Jungtinėje Karalystėje – apie 2 milijardus svarų. Beje, nustatyta, kad „judriausia“ apsipirkimo diena yra ne „juodasis penktadienis“, bet šeštadienis prieš Kalėdas. Taigi, kalėdinio laikotarpio namų ūkių išlaidos yra svarbios ne tik mažmeninės prekybos sektoriui, bet ir, neabejotinai, visai šalies ekonomikai.
Dėmesį dovanomis rodo ne tik lietuviai
Šventinis laikotarpis yra tas metų laikas, kai atsigręžiame į savo artimuosius, norime jiems parodyti dėmesį, ir tai darome ką nors dovanodami. Puiku, jeigu dovanų pirkimas neviršija finansinių galimybių. Finansų specialistai skaičiuoja, kad įprastais mėnesiais Lietuvoje apytiksliai 30 % gyventojų susiduria su biudžeto deficito problema, kas reiškia, jog išlaidos viršija pajamas. Priešventiniu laikotarpiu, tikėtina, šis skaičius dar labiau gali išaugti. Pavyzdžiui, 22 % amerikiečių mano, kad dėl išaugusių kalėdinių išlaidų kažkam liks skolingi.
Kreditinės kortelės yra dar vienas populiarus būdas atsiskaityti už kalėdinius pirkinius JAV, kai daugiau kaip 55 % žmonių tokiu būdu apmoka kalėdiniu laikotarpiu patiriamas išlaidas. 2018-aisiais metais JAV namų ūkiai per kalėdinį atostogų laikotarpį išleido vidutiniškai 1 536 USD. Beje, tyrimai rodo, jog apytiksliai 51 % kalėdinių pirkėjų dovanas perka ir patys sau, o sutuoktinių dovanoms išleidžia vidutiniškai 123 USD.
Ar perkant dovanas verta skolintis?
Kiekvienas atvejis – individualus, tačiau atsakymas slypi skaičiuose. Visų pirma, reikia įvertinti, kiek skolinimasis kainuos, atsižvelgiant ne tik į palūkanų normą, tačiau į išlaidas įtraukiant ir įvairius su sutartimi susijusius mokesčius. Tik tuomet, kai skolinamės iš artimųjų, šios išlaidos nėra aktualios. Visais kitais atvejais, kai skolinamasi iš finansinės institucijos, grąžinama ne tik paskolos suma, tačiau yra sumokamos papildomas su paskola susijusios išlaidos. Beje, dažniausiai tokios paskolos grąžinimas tęsiasi kelis mėnesius arba netgi visus metus. Taigi, jeigu šios išlaidos netaps papildoma našta ir nelems kitų, net ir kasdienių poreikių skurdinimo, tuomet tokia galimybė svarstytina.
Tam, kad neviršytume savo finansinių galimybių, verta iš anksto nustatyti dovanoms skiriamo biudžeto dydį, apgalvoti būsimų dovanų gavėjų sąrašą ir apskaičiuoti, kiek pinigų galima skirti kiekvienai dovanai. Be to, reikėtų dovanomis pasirūpinti iš anksto ir perkant pagalvoti individualiai apie kiekvieną dovanos gavėją – taip išvengiama spontaniškumo, sutaupoma ne tik laiko, energijos, bet ir pinigų, nes turime galimybę dovanų kainas palyginti skirtingose prekybose vietose arba užsisakyti internetu, kas, tikėtina, kainuos ženkliai pigiau.
Ar dovanos išties reikalingos?
Atsižvelgiant ne tik į finansinius su dovanų pirkimu susijusius klausimus, šiais pertekliaus laikais kaskart išrinkti dovanas tampa vis sunkiau – būtiniausių daiktų visi turime, o tai, ko norime, galime nesunkiai įsigyti. Ieškome, išleidžiame, dovanojame, pamirštame. Dažnai dovanas perkame vadovaujantis emocijomis – pamatę nuolaidas arba akcijas, manome, kad nuolaida yra kaip laimėjimas, bet ne išlaidos. Ar artimajam tos dovanos tikrai reikia? Verta pamąstyti. Psichologai pataria taikyti „vienos dienos“ testą – visų pirma, pagalvoti, iš karto nepirkti ir sprendimą priimti kitą dieną.
Tad kuo gi nustebinti?
Remiantis Lietuvoje Swedbank užsakymu atlikto tyrimo rezultatais (2018), apytiksliai 18 % gyventojų norėtų gauti ne materialią dovaną, tačiau kažką, kas primintų laiką kartu, sukeltų įspūdį, prisiminums ir pan. Juk Kalėdos, pirmiausia – susikaupimas, ramybė ir apmąstymai. Tai ne stovėjimas kamščiuose, ilgos eilės, desperatiškos dovanų paieškos. Tai kažkas ypatingo. Tai, ko laukiame visus metus.
Kilnus poelgis bendruomenei, pagalba silpnesniam, pinigų paaukojimas sergančiam – puiki alternatyva materialiam dovanos pirkimui. Suruošti tokią dovaną užtrunka trumpiau, o laikas, kuomet visa šeima kartu diskutuoja, kam paaukoti šiemet – ko gero, suartina žymiai labiau. Tai formuoja vertybes, kuria tradicijas. Įtraukia ir turi išliekamąją vertę. Juk brangiausia – tai, kas neperkama. Ir, kas įdomiausia – nieko nekainuoja! Vienas geras žodis + sauja šilumos + žiupsnelis meilės = ypatinga dovana. Brangu? Nelabai. Gal šiemet įpirksim!
###
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) – inovatyvi aukštoji mokykla, ugdanti kūrybiškus ir kvalifikuotus specialistus. Naujausiuose „QS World University Rankings 2019“ reitinguose VGTU patenka tarp 2,1 proc. geriausių pasaulio universitetų ir yra techniškųjų universitetų lyderis Baltijos šalyse. VGTU užtikrina šiuolaikines, į darbo rinką orientuotas studijas ir atlieka daugybę įvairių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų – jie vykdomi 13 institutų, 3 mokslo centruose, 22 laboratorijose. Universitete veikia moderniausias Rytų Europoje Civilinės inžinerijos mokslo centras. Turėdamas daugiau kaip 500 partnerių tarp užsienio aukštųjų mokyklų, VGTU suteikia plačias tarptautinių studijų bei praktikų galimybes.
Atgal
