VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė, aktualijos

12.06. 2020 metų katalikiško kalendoriaus sutikimas

Zigmas Tamakauskas

 

Žengiant į adventinio  laikotarpio mėnesį,    Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikoje vakarines  šv. Mišias, dalyvaujant  ir kitiems dvejiems  kunigams, aukojo    J. E. Šiaulių vyskupas  Eugenijus Bartulis.   Po   Mišių, bazilikos Konferencijų salėje buvo pristatytas 2020 metų katalikiškas kalendorius „Apaštalas Paulius Graikijoje“.

Paulius nebuvo vienas iš jau žinomų Jėzaus  Kristaus pasirinktų dvylikos apaštalų.  Apaštalu – Kristaus mokslo skelbimo pasiuntiniu jis tapo jau po Kristaus mirties ir prisikėlimo, kaip     vienas iš ankstyvosios krikščionybės  veikėjų, įnešusio  didžiulį indėlį  į krikščioniškos Bažnyčios  dvasinę statybą.   Jis  dėl savo aktyvios  misijinės veiklos pavadintas  dar ir „Tautų apaštalu“.  Evangelistai Lukas ir Morkus taip pat vadinami apaštalais, nors ir nebuvo Kristaus mokiniai kaip evangelistai Matas ir Jonas.

Kalendoriaus autoriaus  vyskupo Eugenijaus Bartulio žodis

Kalendoriaus viršelis

Chorvedė Nijolė Jautakienė su savo giesmininkių būriu. Straipsnio autoriaus nuotraukos

Šio kalendoriaus  sudarytojas  - didelį autoritetą  bei žmonių  meilę turintis vyskupas Eugenijus Bartulis, anksčiau   darbavosi Kaune,  rūpinosi ir   Kristaus Prisikėlimo šventovės gyvybingumu. Paskyrus jį pirmuoju Šiaulių vyskupu,    jo iniciatyva mieste  įkurti Jaunimo, Katachetikos  bei Šeimos centrai, rengiami piligriminiai žygiai į Kryžių kalną, Tytuvėnus, Šiluvą ir į kitas sakralines bei istorines vietas. E. Bartulis  yra Lietuvos Vyskupų Konferencijos nuolatinės tarybos narys, palaikantis glaudų ryšį su miesto universitetu. Jo pastangomis Šiaulių universitete įteisinta kapeliono pareigybė, pradėta dėstyti nauja disciplina – meninis ugdymas ir tikyba. Universiteto senatas, įvertinęs vyskupo darbus, jam suteikė Šiaulių universiteto Garbės daktaro vardą.

Šiaulių miesto Garbės pilietis vyskupas Eugenijus Bartulis nuolat bendrauja su žmonėmis,    rengia   evangelinio turinio keliones, mėgsta   sportą, fotografijos meną. Vyskupo fotografavimo pomėgį  gražiai matome  jo nuotraukomis užpildytuose      nuo 2007 metų leidžiamuose     kasmetiniuose krikščioniškos katalikiškos krypties kalendoriuose .

2020 metų kalendoriaus nuotraukose   matome  apaštalo Pauliaus misijinės veiklos vietas, asocijuojančias  su visos Bažnyčios misijinės veiklos turiniu.  Prie jos praktinio įgyvendinimo   daug prisidėjo ir mūsų tautos  šių laikų žinomi misionieriai – kunigai Petras Urbaitis, Jonas Bružikas, arkivyskupas Teofilius Matulionis, vyskupas Vincentas Borisevičius, pasišventusio gyvenimo sesuo Marija Kaupaitė,  sesuo Ksavera  - Emilija Šakėnaitė, Dievo tarnaitės Adelė Dirsytė, Elena Spirgevičiūtė,  kunigai Aleksandras Bendoraitis, Hermanas Šulcas, Antanas Saulaitis, Kazimieras Ambrasas, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, kardinolai Vincentas Sladkevičius bei  Sigitas Tamkevičius  ir kiti. Misionieriais  galime vadinti  dvasininkus  ir pasauliečius, nesavanaudiškai  vedusius  Lietuvą į Vasario 16-osios ir  Kovo 11-osios rytmetinę aušrą.  Pagaliau ir pats naujojo kalendoriaus autorius - vyskupas Eugenijus Bartulis,  eidamas savo pašaukimo keliu,  kilniai vykdo   ne tik kaip Bažnyčios kunigaikščio – vyskupo, bet ir kaip ryškaus visuomenės veikėjo, didelę  misijinę veiklą.

Pradėjus vartyti kalendorių , kad geriau suprastume jame pateiktas nuotraukas  ir pačią šventojo Pauliaus  - pirmosios krikščionių bažnyčios įsteigėjo Europoje, gyvenimo kelionę,  pirmučiausiai reikėtų  atidžiai perskaityti daktarės Jūratės Micevičiūtės  paruoštą įžanginį tekstą. Jį perskaičius ne tik paryškės meniškai pateiktų nuotraukų turinys, bet gal ne vienas bandys ir plačiau  pasigilinti į buvusio kovotojo su krikščionybe -Sauliaus  kelionės   į Damaską metu atsivertimo epizodą,  į jo virtimą aktyviu Kristaus kariu – Pauliumi. Tokiu kariu jis vaizduojamas ir mūsų bažnyčių puošimo tradicijoje.

Šventovėse ne retai   girdime ir Pauliaus laiškų Korinto Bažnyčiai skaitomas ištraukas.  Čia pat prisimenu  savo bendravimo metu  su žymiu   teologu, Šventojo Rašto vertėju, poetu, perėjusio sovietinių lagerių gulagus -   kunigo  Česlovo Kavaliausko  dažnai  cituotą apaštalo Pauliaus laišką korintiečiams, kuriame Paulius nusakė  svarbiausią mūsų tikėjimo pagrindą – Kristaus prisikėlimo  iš numirusiųjų faktą.

Kalendoriaus puslapiuose  pateiktos apaštalo Pauliaus antrosios kelionės metu jo misijų  buvimo vietų nuotraukos su jas paaiškinančiomis  „Apaštalų darbų“ citatomis. Ypač vaizdžiai atrodo  kalendoriaus viršelyje pateikta  Kavaloje  esančios  freskos nuotrauka, kurioje vaizduojamas šv. Pauliaus atvykimas į Filipų Neapolį – pirmieji jo žingsniai Europos žemėje.

Šiame kalendoriuje, kaip ir buvusiuose,  yra pateiktos oficialios valstybinės ir religinės šventės, Bažnyčioje minimos įsimintinos dienos, su šventaisiais  susiję vardadieniai.

Kalendoriaus autorius vyskupas Eugenijus Bartulis  pasidalino mintimis apie jo išleidimo sumanymo aplinkybes, demonstruodamas jo puslapių skaidres, gyvu žodžiu nusakė jų turinį, pasidžiaugė čia atėjusių žmonių nuoširdumu, jų gyvu tikėjimu.

Ekscelencijos kalbos intarpuose gražiai pasireiškė savo giesmėmis ir poezijos žodžiais Kauno sakralinės muzikos mokyklos įkūrėjos, chorvedės ir pedagogės Nijolės Jautakienės suburto vokalinio ansamblio būrys.

Prasmingą susitikimą baigėme  visi susikibę rankomis giedodami      nuotaikingą  giesmę „Glory, glory aleliuja – dėkojam, Dieve, Tau...“  Dėkojame ir garbingajam  vyskupui Eugenijui Bartuliui ne tik už parengtą kalendorių, bet ir už jo asmenybės skleidžiamą  šilumą, už šio susitikimo dovaną.

Kalendorius „Apaštalas Paulius Graikijoje“ tarsi pratęsia popiežiaus Pranciškaus  ypatingu misijų mėnesiu paskelbto  praėjusio  spalio mėnesio  turinį.  Naujasis kalendorius  gražiai įsikomponuoja  ir į adventinio vainiko prasmę.

Visiems misijų darbininkams  labai tinka kalendoriaus  įžanginiame puslapyje  pateiktos poetės Marijos Katiliūtės – Lacrimos eilėraščio eilutės: „Tu atėjai pas mus ugnies uždegti / Ir trokšti, kad negestų jos liepsna“...    Gera būtų, kad šios liepsnos ugnelę  visi pajustume savo širdyse.

Atgal