VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ, AKTUALIJOS

12.06. Skautai pastatė naują kryžių bažnyčios riteriui kunigui J.Zdebskiui atminti (1)

Ričardas Simonaitis,

skautininkas, LSS „Valdovų rūmai“ tunto vadas

Š.m. lapkričio 7 d.daugelio skautų ir draugų padedami Lietuvos skautų sąjungos „Valdovų rūmai“ tunto skautai įgyvendino „Maldos ir liaudiško giedojimo grupės „Karunka“ nario Jono Kareniausko prašymą - padėti atstatyti atminimo kryžių kunigo Juozo Zdebskio žūties vietoje. Senasis kryžius, statytas Lietuvos patriotų maždaug prieš trisdešimt metų, visai sunyko. Nuo vėjo ir temperatūros svyravimų kryžius net lūžo per pusę, todėl reikėtų jį atnaujinti arba pastatyti naują. Tai būtų visų mūsų garbės reikalas, kadangi kunigo Juozo Zdebskio gyvenimas ir mirtis buvo tampriai susijusi ir su mūsų gyvenimu kovojant su okupacine sovietine valdžia. Taip Jonas Kareniauskas įvardijo kunigo Juozo Zdebskio veiklą.

Kunigas Juozas Zdebskis

Taigi kunigas J.Zdebskis nepripažino sovietinės valdžios, todėl visomis savo išgalėmis kovojo prieš ją, siekdamas atkurti Lietuvos Nepriklausomybę. Deja, kovoti su sovietinės valdžios KGB ir NKVD struktūromis jam nebuvo lengva. Manoma, kad KGB-istams, negebėjusiems sustabdyti jo troškimo būti Laisvės šaukliu, neliko nieko kito kaip susidoroti su juo fiziškai. Taip, jis mirė, tačiau šioje nelygioje kovoje jis visgi tapo nugalėtoju. Jo mirtis, tai ir mūsų visų iškovota Laisvė ir šiandieninė Nepriklausomybė. Jis mūsų akyse tautos didvyris. Maldos pagalba jo kova su žymiai skaitlingesniu priešu buvo prasminga mūsų tautai. Nors jis buvo ir nužudytas, tačiau priešas - sovietinė okupacinė valdžia - buvo nugalėta. Šiandien visi galime džiaugtis pasiekta Nepriklausomybe, išpažinti savo tikėjimą, būti dėkingais ir kunigui Juzui Zdebskiui, kurio indėlis šioje kovoje yra milžiniškas.

Pastatytas atminimo kryžius kunigui J.Zdebskiui atminti

Rašytojas Antanas Lesys savo knygoje „Bažnyčios riteris“ (išleista 2012 m.) smulkiai aprašo, kaip kunigas kovojo su okupacine sovietine valdžia. Knygos pratarmėje rašoma: „Po Antrojo pasaulinio karo dėl sovietų okupacijos katalikų padėtis Lietuvoje sunkėjo. Bažnyčia buvo atskirta nuo valstybės, konfiskuotas jos turtas. Siekiant Bažnyčią sunaikinti, buvo skaldoma dvasininkijos vadovybė, draudžiama jaunesniems nei 18 metų asmenims dalyvauti liturginėse apeigose (patarnauti šv. Mišiose, giedoti bažnyčios chore, procesijose nešti vėliavas, barstyti gėles), bet koks grupinis vaikų katekizavimas buvo traktuojamas kaip įstatymo pažeidimas. Vyko prievartinė ateizacija, griežta religinio gyvenimo kontrolė. Dauguma sovietinės Lietuvos gyventojų buvo nepatenkinti tokia situacija, bet tik dalis iš jų drįso tam pasipriešinti ir kovoti už dažnai pažeidžiamas tikinčiųjų teises.

Labai ryškų pėdsaką pasipriešinimo istorijoje paliko kunigas Juozas Zdebskis. Savo pamoksluose žadino Dievo ir Tėvynės meilę, ragino rinktis blaivų gyvenimo būdą, nepasitikėti sovietinėje spaudoje publikuojamais ateistiniais straipsniais, pasisakydavo prieš abortus, buvo moterų vienuolių dvasinis vadovas, misionierius“, tikrąją to žodžio prasme.“

Kunigas Juozas Zdebskis gimė 1929 metais gegužės 10 dieną Marijampolės apskr., Krosnos (vėliau Mindaugų ) parapijos Naujienos kaime. 1948 m. baigė Kalvarijos gimnaziją ir įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1952 m. rugsėjo 21 dieną įšventintas kunigu. Tarnavo Šiluvos, Raseinių, Šiupylių, Kauno Šv, Juozapo (Vilijampolės), Šv. Mykolo (Įgulos), Šakių, Gudelių, Alytaus, Leipalingio, Kapčiamiesčio, Valakbūdžio, Šlavantų, Kučiūnų, Rudaminos parapijose.

Du kartus (1964-1965 ir 1971-1972) sovietinės valdžios nuteistas už vaikų katekizavimą, kalėjo drauge su vagimis, plėšikais, kriminalistais ir kitais nusikaltėliais Lukiškių kalėjime, Vilniaus ir Praveniškių lageriuose.

1969-1985 m. daug kartų važiavo į misijas Pavolgyje, Kazachstane ir kitose Sovietų Sąjungos vietose. Kaip kunigas, lankė sąžinės laisvės kalinius ir sovietinėje armijoje tarnaujančius tikinčius jaunuolius. Buvo aktyvus pogrindinės religinės spaudos leidybos organizatorius ir rėmėjas. Jis vienas iš Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos inspiratorių ir talkininkų. 1978 m. drauge su kunigais A. Svarinsku, S.Tamkevičiumi, J.Kaunecku, V.Vėlavičiumi įkūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą. Sovietinės valdžios buvo nuolatos persekiojamas. 1980 m. buvo apnuodytas neaiškiomis cheminėmis medžiagomis. 1986 m. vasario 5 dieną įtartinomis aplinkybėmis žuvo autoavarijoje. Palaidotas Rudaminos bažnyčios šventoriuje. Lietuvos Bažnyčios įtrauktas į XX amžiaus tikėjimo liudytojų sąrašą.

1998 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu (po mirties).

2014 m. 01 31 suteiktas Lazdijų rajono Garbės piliečio vardas.

Kunigas Juozas Zdebskis – karštas Švč. Mergelės Marijos garbintojas. Nuolat buvo nuostabioje vienybėje su Dievu: net smulkmenose spręsdavo, ar tai atitinka Aukščiausiojo valią. Labai plati kunigiška veikla plaukė iš vidaus vidinio religinio gyvenimo. Anot tuometinio tremtinio arkivyskupo Julijono Steponavičiaus jis ėjo per gyvenimą maldos ir aukos keliu. Mokykimės iš jo ir melskimės su juo.

Jubiliejiniais 2000 metais atnaujintame Visuotinės Bažnyčios martirologe yra 114 kankinių iš Lietuvos, tarp kurių įrašytas ir kunigas Juozas Zdebskis.

Atmintinėje apie kunigą Juozą Zdebskį taip rašė kan. prof.Kęstutis Žemaitis ir vysk. Rimantas Norvila.

Kun.J.Zdebskio pagrindinis kovos ginklas buvo malda, bendravimas su Viešpačiu: “Viešpatie, duok jėgų ir meilės, visa, kas man sunku, pakelti, kaip Tu ant kryžiaus - kaip pelnytą atgailą už savo ir visų žmonių nuodėmes, už nuodėmes tų, kuriuos aš įskaudinau, ir tų, kurie mane įskaudino. Už sielas, skaistykloje kenčiančias; už Tavo meilės paniekinimą. Amen.

1980. 07.09.“

Lietuvos Skautų Sąjungos “Valdovų rūmai” tunto skautai, net nedvejodami sutiko sukurti naują kryžių. Turėdami pakankamai didelę patirtį kryždirbystėje, sutiko padėti sukurti, padaryti ir pastatyti atminimo kryžių kunigo Juozo Zdebskio patirtas kančias įamžinti. Šiandien gruodžio 7-oji diena. Jau lygiai mėnuo, kaip yra pastatytas naujas ąžuolinis kryžius. Džiaugiamės, kad galime puoselėti mūsų didvyrio atminimą. Šiuo metu visa aplinka yra tvarkoma ir laukia kitų metų gegužės 16-tos dienos. Tą dieną į kryžiaus šventinimą žada atvykti ir kardinolas Sigitas Tamkevičius.

 

 

Atgal