VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė, aktualijos

12.02. Lietuviai kalėdinėms dovanoms išleis panašiai kiek pernai, dalis tautiečių – skolinsis

Prasidėjusi kalendorinė žiema verčia sunerimti ne tik dėl užgulsiančio šaltuko, bet ir dėl didžiųjų metų švenčių – Šv. Kalėdų bei Naujųjų metų. Šis laikotarpis širdį glosto ne visiems, rodo kasmet prieš didžiąsias šventes atliekamas visuomenės nuomonės tyrimas. Daugelį gąsdina, jog teks ne juokais pakratyti kišenes, o kai kuriems – net pasiskolinti vardan artimųjų džiaugsmo.

Dovanos atsieina brangiai

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad daugiau nei pusė, tai yra 51 proc., apklaustųjų šiais metais kalėdinėms dovanoms planuoja išleisti panašiai, kiek ir praėjusiais metais – kiek daugiau nei 100 eurų. Mažesnė respondentų dalis, tai yra 33 proc. apklaustųjų, teigė, jog šiemet neketina viršyti šios sumos ir dovanoms biudžetą planuoja nuo 50 iki 100 eurų. Dar 15 proc. apklausos dalyvių pažymėjo, kad visoms kalėdinėms dovanoms atseikės mažiau nei 50 eurų, likusieji arba neturėjo nuomonės, arba teigė, jog dovanų neperka išvis.

Duomenys rodo, kad didžiausias įvardintas sumas sau leisti gali vidutinio amžiaus respondentai (30-49 metų), didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu ir pajamomis, viršijančiomis tūkstantį eurų per mėnesį. Mažesnes sumas atitinkamai sau leisti gali mažesnių miestų bei kaimų gyventojai, apklausos dalyviai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu ir pajamomis iki 700 eurų.

Išeitis – skolinimasis

Paprašius respondentų įvardinti finansinius šaltinius, iš kurių bus perkamos kalėdinės dovanos, tik mažiau nei pusė apklaustųjų (37 proc.), atsakė, jog tam leis einamojo mėnesio atlyginimą. Dar kiek mažesnė dalis (34 proc.) teigė naudosiantys santaupas, likusieji ketina skolintis iš artimųjų, pažįstamų ar vartojimo kredito bendrovių.

Tyrimas parodė, kad skolintis lietuviai ketina nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Tai ruošiasi daryti tiek miesto, tiek kaimo gyventojai, daugiausiai darbingo amžiaus respondentai, tačiau ne visuomet turintys darbą, dalyviai su viduriniu išsilavinimu. Skiriasi tik šaltiniai, iš ko skolinamasi.

Duomenys rodo, kad iš artimųjų arba draugų rato dažniausiai skolinasi uždirbantys daugiau nei tūkstantį eurų per mėnesį, o vartojimo kredito paslaugomis naudojasi vidutinio darbingo amžiaus respondentai, gaunantys iki 700 eurų pajamų per mėnesį. Skolintis iš greitųjų kreditų įmonių dažniau linkę vyrai, gyvenantys mažesniuose miestuose, ar kaime.

 

 

 

Atgal