VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

VISUOMENĖ, AKTUALIJOS

12.01. Lietuvos žuvininkystė: anei žvyno, anei uodegos

Dainius Ručinskas,

Lietuvos žurnalistų sąjungos narys

ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba patvirtino politinį susitarimą dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje 2020 metais. Europos komisija pasiūlė “Dėl itin prastos beveik visų Baltijos jūros žuvų rūšių būklės” smarkiai mažinti žvejybos kvotas, o rytinėje jūros dalyje uždrausti žvejoti net ir mėgėjams.

Lietuvos menkių žvejams Rytų Baltijoje neskiriama nė vienos tonos. Centrinio Baltijos jūros baseino strimėlių žvejybos galimybės Lietuvai sumažintos 10 proc., šprotų - 22 proc., lašišų - 5 proc,.vakarinės Baltijos jūros dalies menkių 60 proc.

Koks bus tokių draudimų poveikis Lietuvos pajūrio ekonomikai, Klaipėdos krašto žmonių gyvenimo būdui, tradicijoms? Juk klaipėdiškių neįmanoma įsivaizduoti be žvejybos laivų, tinklų. Tai - žvejų kraštas, visos vietinės šventės susijusios su žūkle, jūra. Netrukus ES žuvininkystei vadovaus lietuvis eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Ar jis išgelbės lietuvius žvejus?

 Iš žvejų mėgėjų atimamas papildomas uždarbis

Iš žvejų, kuriems dugniniai traukiamieji tinklai yra pagrindinis verslas, atimamas pragyvenimo šaltinis, iš mėgėjų - papildomas uždarbis. Europos komisija tik svarsto kaip kompensuos žvejams socialines ir ekonomines draudimų pasekmes.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduojas Simonas Gentvilas taip pat susirūpinęs klaipėdiškių žvejų mėgėjų likimu. 2020 m.visi mūsų žvejai apskritai beveik keturis mėnesius, nuo gegužės iki rugpjūčio pabaigos, turės padžiauti tinklus.

Vis dėlto latviai, estai ir suomiai išsiderėjo išimčių. Silkių žvejybos Rygos įlankoje kvotos padidintos 11 proc.(iki 34, 445 tūkst. tonų), o lašišų kvotos Suomijos įlankoje liko nepakitusios - 9 703 tonos.

Beje, kai kurie mokslininkai abejoja, kokiais moksliniais tyrimai remtasi įvedant menkių žvejybos apribojimus.

Daktaras Arvydas Švagždys, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas sako, kad ne visos aplink Baltijos jūrą esančios šalys taip uoliai kaip Lietuva paklus Europos komisijos verdiktui. Kodėl reikėjo uždrausti menkių žvejybą? Kokiais moksliniais tyrimais rėmėsi Briuselis?

Lietuvos mokslininkas A. Švagždys agrolaikraščiui “Ūkininko patarėjas” teigė, kad mes ir taip labai nedidelį Baltijos plotelį teturime. Lietuvos Respublikos Baltijos jūros priekrantės ilgis - 99 kilometrai. Lietuva sugaudavo vos kelis procentus Baltijos menkių.

Kada nors paaiškės, kodėl jos pradėjo taip greitai nykti. Gal tikrieji kaltininkai visai kiti, negu įtaria Europos komisija? O Baltijos gelbėjimo pasekmes skaudžiausiai pajus niekuo deti Lietuvos žvejai, žuvininkystės įmonės, pakrantės parduotuvės, restoranai.

 

 

Atgal