VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
11.16. Anglis mūsų gyvenime
Prof. Jonas Grigas
Apsidairykite, anglis yra visur: knygos popieriuje, jos dažuose ir klijuose, batų odoje ir paduose, drabužiuose, maiste, aluje ir kituose gėrimuose, balduose ir kilimuose, sienų dažuose, mašinų kure ir žvakėse, malkoje ir marmure, pieštukų šerdyse ir deimantuose, aspirine, nikotine ir visuose vaistuose, visuose plastiko daiktuose, visuose drabužiuose – anglies atomai supa mus.
Anglis yra gyvybės davėjas: mūsų oda ir plaukai, kraujas ir kaulai, raumenys ir sausgyslės priklauso nuo anglies. Medžių žievė, lapai, šaknys ir žiedai, vaisiai ir riešutai, žiedadulkės ir nektaras, bitės ir drugeliai sudaryti iš anglies. Kiekviena mūsų kūno ląstelė priklauso nuo tvirto anglies stuburo. Motinos pieno anglis tampa kūdikio širdies anglimi. Anglis yra cheminė esmė mūsų akių, rankų, lūpų ir smegenų. Kai kvėpuojate, iškvėpiate anglį, kai bučiuojatės, dalijatės anglies atomais. Mes gyvename anglies planetoje ir esame anglies gyvybė.Augaluose anglis sudaro 42-45 proc. masės, gyvūnuose iki 26 proc. masės.
Akmens anglis
Anglis yra žmogaus organizmo pagrindas, nes visų makromolekulių, reikalingų gyvybei palaikyti (angliavandeniai, riebalai, amino–, bei nukleorūgštys), pagrindas yra būtent anglis. Anglis molekulėse sudaro jungtis su kitais elementais. Be anglies žmogaus organizmas būtų sudarytas iš laisvų atomų, kurie jokiu būdu negalėtų sudaryti žmogaus kūno. Anglis yra pats svarbiausias elementas žmogaus organizme.
Anglis yra unikalus mūsų gyvybei ir kosminės evoliucijos supratimui — planetų, gyvybės ir mūsų atsiradimui. Anglis palengvino greitą naujų technologijų atsiradimą nuo pramoninės revoliucijos garo mašinų iki modernaus „plastiko amžiaus,“ kuris nematytu tempu greitina aplinkos ir klimato kaitą.
Rečiausias ir brangiausias kristalas deimantas yra žemės gelmių anglies atomų kita išsidėstymo fazė, kurios priemaišų tyrimai atskleidžia mūsų planetos istoriją ir dinamiką, kokiame gylyje, kaip seniai ir kokioje aplinkoje jie išaugo. .
Anglis – dioksidas ir metanas – keičia mūsų klimatą, jų molekulės pagauna Saulės spinduliuotę ir sumažina į erdvę atspindimą spinduliuotę. Anglies dioksido ir metano kiekis atmosferoje sparčiai didėja. Žmonių veikla, daugiausia deginant kasmet milijardus tonų anglies turinčio iškastinio kuro, keičia atmosferos sudėtį, todėl Žemė kaista. Čikagos universiteto tyrėjai nustatė, kad daugiau ištirpusio anglies dioksido vandenynuose ir mažiau atmosferoje sukeltų atvirkštinį šiltnamio efektą, t.y. sukeltų klimato atšalimą.
Anglies chemija pripildė mūsų gyvenimus. Beveik kiekvienas matomas objektas, viskas, ką perkame ir valgome, turi anglies. Anglis, esanti kietuose, skystuose ir dujiniuose kūnuose, daugeliu cheminių būdų paliečia įvairius mūsų gyvenimo aspektus. Labiausiai paplitusi Žemės plutoje, atmosferoje ir vandenynuose anglis paleido gyvybę Žemėje. Ji paskatino daugelį cheminių reakcijų. Ji galėjo kaupti, kopijuoti ir interpretuoti informaciją.Anglis yra biologijos cheminis herojus, gyvybės elementas.
Degdamos anglys – medžio ar akmens – skleidžia šviesą, t. y. tampa elektromagnetinių bangų generatoriumi. Pamastykite, kaip degant malkoms židinyje atsiranda elektromagnetinės bangos?
Koks mūsų vaidmuo šioje anglies simfonijoje? Žmonės yra kartu paprasti ir uniklaūs. Viena vertus, esame kitas evoliucijos žingsnelis keturių milijardų visatos istorijoje, kuri tęsis po mūsų ar pakis į naują rūšį.
Kita vertus, esame uniklalūs gyvybės istorijoje technologiniu meistriškumu, savo išradingumu išnaudoti kitas rūšis — gyvūnus, augalus ir mikrobus, noru ir gebėjimais tyrinėti kitus pasaulius, galbūt kolonizuoti kitas planetas. Esame uniklaūs veikti Žemės anglies ciklą, kuris veikia kiekvieną planetos aspektą — žemę, orą, ugnį ir vandenį.
Anglies didžioji simfonija jungia visus esminius elementus — žemę, orą, ugnį ir vandenį. Niekas neegzistuoja atskirai. Žemė augina kietus anglies kristalus. Ore yra anglies molekulių, kurios mus saugo ir palaiko gyvybę. Ugnis, kylanti iš anglies, suteikia pasauliui energiją. Vanduo, suteikęs anglies gyvybę, maitina šią gyvybę.
Tačiau mes beatodairiškai naudojame Žemės mineralus. Užtvindome orą taršalais. Mes įkinkėme ugnį patenkinti mūsų norus ir poreikius. Mes eksploatuojame gyvybės pilnus vandenynus, nepaisydani, kokios rūšys išliks ar žus.
Mes privalome savo brangius planetos namus matyti kaip vienintelius, bet pažeidžiamus. Jei būsime išmintingi, jei išmintingai sutramdysime savo poreikius, jei išmoksime branginti mūsų rapsodiškai gražų kupiną anglies pasaulį, ko jis nusipelno, tai galėsime tikėtis palikti neprilygstamą, neįkainojamą palikimą savo vaikams ir visoms ateities kartoms.
Atgal
