VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Visuomenė, aktualijos

10.31.Seniems statiniams istorinio paveldo nuostatos netaikomos

Vytas Tamošiūnas, Klaipėda

Neseniai teko vėl apsilankyti ant rekonstruojamo Rusnės kelio, ruože tarp naujos estakados ir senojo prezidento K. Griniaus tilto (estakados). Praėjau tą ruožą pėstute, pašnekėjau su vienu pakelės gyventoju. Pats mačiau, kad minėtame kelio ruože neliko čia buvusių senųjų vandens pralaidų, sumūrytų iš akmeninių blokų, kurių tame ruože buvo penkios, bet čia neliko ir paties senojo kelio pylimo. Seno pylimo žemė buvo nukasta ir kažkur išvežta, o dabar iš atvežto smėlio ir žvyro formuojamas naujas pylimas. Pakelės gyventojas man paporino, kad tą naują pylimą dėl užfiksuoto broko jau pakartotinai formuoja. Minėtas gyventojas minėjo, kad po tuo naujai formuojamu pylimu buvo sukalta daug betoninių polių su „kepurėm“. Naujo pylimo formuotojams labai pasisekė, kad šią vasarą buvo labai sausa, nebuvo nei liūčių periodo, nei potvynių, nes kitaip prasidėjęs potvynis nuo Nemuno būtų nuplovęs naujai formuojamą pylimą. Naujame pylime vietoje buv. penkių pralaidų dabar čia tėra trys pralaidos iš plastiko vamzdžių. Vienas vamzdis yra nedidelio diametro ir per potvynius iš jo su didele jėga veršis vanduo, kuris plaus ir ardys gruntą. Senasis kelio pylimas jau per šimtą metų atlaikė daugybę potvynių, juo pravažiavo daugybė tūkstančių įvairaus transporto priemonių, tame tarpe ir su estakados statybai skirta sunkia statybine medžiaga. Senasis kelio pylimas puikiausiai atlaikė visą tą milžinišką srautą ir kitus išbandymus ir būtų ir toliau puikiausiai tarnavęs žmonėms. Juk Rusnėje nebus statomos nei stambios įmonės, nei kiti stambūs objektai, todėl nedideliam skaičiui lengvųjų mašinų judėjimui pilnai būtų užtekę senojo kelio pylimo, na nebent jį galima buvo kiek praplatinti. Senąjį kelio pylimą kadaise supylė vietiniai gyventojai su arkliukų ir savo rankų pagalba, taigi, tas senasis kelias į Rusnę turėjo ir istorinį statusą.

Klaipėdoje pusantros savaitės laikotarpiu buvo pradėtas geležinkelio tilto per Dangę remontas. Gal tas remontas ir buvo reikalingas, tik štai to remonto priedangoje buvo nuardyta senojo istorinio mūrinio arkinio tilto dar buvusi iki šiol vienos arkos dalis, kuri kyšojo iš senojo pylimo galo. Naujas metalinis tiltas statytas po karo greta nugriauto senojo tilto liekanų. Dar viena senojo tilto arkos dalis buvo ir šiauriniame upės krante, bet ją nuardė jau prieš maždaug dešimt metų.

Ta senojo geležinkelio tilto mūro liekana buvusi pietiniame upės krante, greta Joniškės g. niekam netrukdė, negalėjo kelti ir pavojaus dėl kokios galimos nuolaužos, nes palei Joniškės g. buvo išmūryta ta apsauginė sienutė, kurią galima buvo ir sustiprinti ir pan.

Panašiu laiku buvo nuardytas Liepų g. kito buvusio tilto krantų plytų ir akmenų atramos. Prieš keletą metų Vilkyčiuose statant naują tiltą per Veiviržą, buvo visai pašalintas senasis tiltas su visom atramom.

Jau daug metų Šernuose pastačius naują tiltą per Miniją, senasis paliktas be priežiūros ir jo mediniai klojiniai baigia išpūti. O štai iš senojo Vilhelmo kanalo šešių tiltų (senųjų) prieš keletą metų bebuvo likęs tik vienas ties Jokšais, o dabar gal ir jo nebėra. Susidaro įspūdis, kad panašiems seniems statiniams istorinio paveldo nuostatos netaikomos, o labai dėl to gaila.

 

Atgal