VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
10.30. „Klaipėdoje“ „Šalia klasiko – prakeikimas“
Vytas Tamošiūnas, Klaipėda
Noriu sureaguoti į pilną prakeiksmų senienų gerbėjams ir paminklosaugininkams Almio Bacevičiaus straipsnį spalio 23d. „Klaipėdoje“ „Šalia klasiko – prakeikimas“. Straipsnio autorius trumpą Liepų g. antkarpėlę ties Donelaičio aikšte, grįstą tašytais akmenimis, vadina sovietiniu bruku. Deja, tai tikrai ne sovietinis brukas, o dar likęs iš prieškario laikų. O sovietiniais laikais jis dar buvo beveik perpus sutrumpintas, nes statant Neringos skulptūrą priešais alaus daryklą Kūlių Vartų g., čia buvo panaudotos, išgrindžiant aplinką prie paminklo, tos akmeninės trinkelės, išluptos iš Liepų g. grindinio. Straipsnio autorius kartoja sovietų laikų šūkį, kad viskas, kas sena, yra atgyvena, kliuvinys kuriant naują (sovietinį) gyvenimą. Sovietai tą šūkį aktyviai naudojo ir praktikoje, ko pasėkoje tiek Lietuvoje, tiek ir visoje buv. TSRS buvo sunaikinta daug kultūros ir istorijos paminklų. Ypač tie beatodairiški griovimai buvo padaryti pirmais pokario dešimtmečiais, ko pasėkoje Klaipėdoje neliko nei vienos buv. bažnyčios, kapinių paminklų ir kitų vertingų objektų. Dar sovietmečiu buv. „Tar. Klaipėdoje“ buvo atspausdintas straipsnis, kuriame buvo tokia frazė, kad klaipėdiečiai didžiuojasi miesto senaisiais grindiniais. Jei kas ir didžiuojasi jais, tai tikrai ne minėto straipsnio autorius. O tikrai didžiuotis gražiais, kokybiškais grindiniais galėjo buv. Rytų Prūsijos gyventojai, tame tarpe ir mūsų laikų Karaliaučiaus (Kaliningrado) gyventojai. Tame krašte dažnam miestelyje yra išlikę gražūs, tašytų akmenukų gatvės ir gatvelės, šaligatviai, o kai kurie keliai ištisais kilometrais yra grįsti tokia pat danga. Su straipsnio autorium galima sutikti tik dėl vieno – kad minėtoje Liepų g. atkarpoje sandūrą tarp grindinio ir asfalto tikrai reikėtų užtaisyti.
Visame civilizuotame pasaulyje yra saugomas istorinis ir kultūrinis paveldas, lygiai kaip yra gerbiama žmogaus senatvė. Gana blankiai ir monotoniškai atrodo tie kraštai, kur beveik ištisai vyrauja modernizmas, ypač jei tas modernizmas yra žemo lygio ir kur mažai arba išvis nėra istorinio-kultūrinio paveldo.
Atgal
