VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
10.12.Penktadaliu išaugo vieno žmogaus suvartojamo maisto kiekis
Vos prieš kiek daugiau nei 70 metų vienas ūkininkas išmaitino 19 asmenų, o šiandien net 155. Penktadaliu išaugo ir vieno žmogaus suvartojamo maisto kiekis. Kasmet vis labiau augant gyventojų skaičiui, didėja ir maisto paklausa. Natūraliomis aplinkybėmis tai taptų dideliu iššūkiu, tačiau dėl moderniųjų technologijų ir efektyvių trąšų kultivuojama žemė tampa derlingesnė. Spalio 13-ąją minima Pasaulinė trąšų diena.
Remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, šiandien apie 3 mlrd. pasaulio gyventojų maisto turi tik dėl trąšų. Mokslininkai prognozuoja, jog per ateinančius 30 metų (iki 2050-ųjų) žemės gyventojų skaičius išaugs nuo 7,5 iki 9,7 mlrd., o tai kels naujus iššūkius žemės ūkiui, reikės našesnio maisto aprūpinimo ir gamybos. Sutariama, kad augančiam maisto poreikiui tenkinti reikės ir daugiau trąšų. Pavyzdžiui, 1 kilogramas gryno azoto trąšų padeda papildomai išauginti maždaug 22 kilogramus grūdų.
Trąšų gamyba aktyvi ir Lietuvoje. Didžiausia azotinių trąšų gamintoja Baltijos šalyse AB „Achema“ kasdien pagamina apie 6 tūkst. tonų azotinių trąšų. Apie 20 proc. pagamintos produkcijos lieka Lietuvoje, o didžioji dalis eksportuojama į Vidurio ir Vakarų Europos bei kitas pasaulio šalis.
„Kiekviena šalis turi savo vartojimo įpročius ir poreikius: Lietuvoje ūkininkai daugiausia naudoja amonio salietros ir skystąsias trąšas, Vidurio Europoje – lėtai tirpstančias karbamido trąšas, o štai skandinavų dirvožemiui reikalingos trąšos su daugiau sieros, – apie trąšų vartojimo tendencijas Europoje pasakoja AB „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas. – Kiekviena šalis siekia užsitikrinti pakankamą derlių, kuris šiandien iš esmės įmanomas tik dėl trąšų.“
Pasak R. Miliausko, Europoje populiarėja skystos azotinės trąšos, kurios, naudojant pažangią įrangą, leidžia tiksliai paskleisti augalui optimalų trąšų kiekį. Taip pat skystas trąšas galima maišyti su fosforo, kalio, sieros trąšomis ar mikroelementais – tai dar padidina efektyvaus šių trąšų panaudojimo galimybes. Kita tendencija Europoje – sieros trūkumas dirvožemyje. Jos trūksta, nes dėl ekologijos reikalavimų buvo sugriežtintos pramonės sieros emisijos, todėl nėra kas papildo dirvožemyje sieros rezervus. Pirmi šias emisijas apribojo skandinavai, todėl sieros trūksta ir auga azotinių trąšų su sieros priedais paklausa.
„Trąšos – kaip augalų maistas – yra vienas efektyviausių maisto trūkumo sprendimo būdų. Tačiau svarbiausia, kad būtų laikomasi pagrindinių saugaus trąšų naudojimo principų: tinkami produktai, tinkama vieta, tinkamas kiekis ir tinkama logistika. Tinkamas tręšimo laikas yra bene svarbiausias faktorius, ypač naudojant azotą. Ūkininkai turi remtis dirvožemio tyrimais ir naudoti optimalų tinkamų trąšų kiekį – tai padidins jų naudojimo efektyvumą“, – teigia R. Miliauskas.
Įdomūs faktai:
• Vieno žmogaus suvartojamo maisto kiekis nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio išaugo 25 proc.
• XX a. 5-ajame dešimtmetyje vienas ūkininkas galėjo išmaitinti 19 asmenų, šiandien, naudojant modernias technologijas, 8 kartus daugiau – 155 asmenis.
• XX a. 7-ajame dešimtmetyje viename hektare žemės užauginto derliaus pakakdavo išmaitinti 2 asmenis. Prognozuojama, kad iki 2025 m. viename hektare išauginto derliaus turės pakakti išmaitinti 5 asmenis.
• Kas minutę netenkame apie 4 hektarų dirbamos žemės, todėl vis mažesni jos plotai turės išmaitinti vis daugiau žmonių.
• Prognozuojama, kad iki 2050 m. Žemės gyventojų populiacija išaugs 25 proc.
Europos trąšų gamintojų asociacijai (Fertilizers Europe) priklausantys gamintojai sutaria, kad, turint ribotus išteklius, užauginti pakankamą kiekį maisto milijardams žmonių galima tik protingai naudojant trąšas ir investuojant į novatoriškų žemės ūkio technologijų kūrimą. Užtikrinti pasauliui tiekiamo maisto tvarumą ateityje – viena svarbiausių žemės ūkio sektoriaus misijų.
Atgal
