VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
09.06. Dailininko pasivaikščiojimai po Vilnių, pasižvalgymai Lietuvoje. Dingę miestai: Raigardas ir Merkinė
Kazys Kęstutis Šiaulytis
Dailininkas Saulius Rudzikas jau dvidešimt metų organizuoja Druskininkuose tapybos plenerus, skirtus garsiajam Raigardui. Šie plačiai nuskambėję kasmetiniai dailininkų sambūriai M.K.Čiurlionio kūrybos žemėje, stebėjimų, įžvalgų patirtys plėtotos dešimtyse šiuolaikinių menininkų drobėse, paskatino ne vieną Lietuvos dailininką savo keliais atvykti čia, dar kartą atrasti Raigardą, Švendubrę, Liškiavą, Merkinę, krašto upes, ežerus, girias, žolynų pievas, kalvas ir klonius - tas slėpingas ir kartu saulėtas Dainavos šalies erdves, kurios taip akivaizdžiai pasakoja –pasaulis nuostabus, jei tik turi noro jį pažinti.
Šiemet ir aš buvau pakviestas dalyvauti šiame plenere, kuris šį kartą buvo dvinaris –
"Dingę miestai: Raigardas ir Merkinė".
Raigardo slėnį ir Merkinę jungia Nemunas, jo vandens srauto nešamas energijos srautas ir šiandien mums atveria, atskleidžia tai, ko klausiame.
***
Raigardo legenda pasakoja: toje, atrodo bekraštėje slėnio dauboje, kurią sukūrė gamtos galios, glūdi nugrimzdęs, šviesa tviskantis sidabrabokštis miestas. Bet gal jis tik pasislėpęs, nematomas mūsų regai? Net ir šiandien, kai stebi Raigardo slėnio tolumas, kyla mistinės nuojautos, jos lyg šydas tvyro erdvėje. Jauti – galėtum pamatyti tą miestą, jis čia, niekur nedingo –tik laukia įdėmių akių. M.K.Čiurlionis paveikslų cikle "Miestas" (1908 m.), įkvėptas Raigardo anapusinio pasaulio pagavos, atkūrė šio slėnio vizijas. Dailininko garsiajame Zodiako cikle (1907 m.) vėl atpažįstami Raigardo slėnio peizažai, paveiksle "Vandenis", vaizduojamas gal Žvaigždžių Valdovas, liejantis žemėn Švendubrės Nemunykštį.
***
Merkinė –daug kartų istorijos virsmuose dingęs miestas. Kažkada stipri tvirtovė ne kartą atrėmusi kryžiuočių puolimus, vėliau –iškilus renesanso ir baroko laikų miestas, kuriame buvo net šešios bažnyčios, veikė domininkonų ir jėzuitų vienuolynai, viešėjo kunigaikščiai, karaliai. Po Lietuvą niokojusių karų, maro, valstybės padalinimų – neteko veik visko, liko tik karaliaus Žygimanto Augusto suteiktas (1569 m.) miesto herbas. Net XIX amžiuje atsistatęs kaip prekybinio trakto miestelis, nedidelis uostas Merkio ir Nemuno santakoje –vėl ir vėl buvo istorinių skersvėjų niokojamas.
Merkinės piliakalnis Merkio ir Nemuno santakoje
Reginys nuo Merkinės piliakalnio. Merkio slėnis santakoje su Nemunu
Išskridęs miestas
Merkinės motyvas žvelgiant nuo piliakalnio
Dailininkė ir Nemunas
Liškiavio ežeras žvelgiant iš Vilkiautinio pusės
Dailininkas Saulius Rudzikas
Dabartinėje Merkinėje daug senojo, didingojo miesto atminties ženklų. Pažymėtos vietos, kur kažkada stovėjo bažnyčios, pagarbiai saugomas pastatas, kuriame mirė (1648 m.) Lenkijos ir Lietuvos karalius Vladislovas IV Vaza. Didingos miesto rotušės vietoje, XIX amžiuje pastatytoje kuklioje cerkvėje, dabar įkurtas Merkinės krašto muziejus, jame eksponuojami šlovingos, tolimos praeities artefaktai, saugoma jau XX amžiaus netekčių dokumentika. Šalia muziejaus – atkurta Merkinės rotušė, kol kas – tik didžiuliame makete. Muziejaus direktorius Mindaugas Černiauskas negailėjo mums savo laiko, ne vieną valandą kartu keliavome dingusios ir dabarties Merkinės kalvomis.
***
Bet dailininkas – visada vienišius. Tik likęs sau, su asmenine stebėtojo patirtimi, laisvas matyti tai, ką norėtum aprėpti ir pieštuku, ir spalvomis. Žvelgi Merkinės piliakalnio tolumas – atrodo regi puse Lietuvos. Štai grakščiu lanku įsitempęs teka Nemuno srautas, link jo iš rytų plukdo ramybę Merkys, tarp jų – trikampis tarpupio slėnis, pagavus, lyg dar vienas mitinis Raigardas – visą kraštovaizdį juosia tarp dangaus skliauto ir žemės banguojančios pušynų keteros, tai – Dainavos šalies karūna!
Atgal
