VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
08.31.Kario savanorio Artūro Sakalausko 28 -ųjų žūties metinių paminėjimas
Lidija Veličkaitė
Lietinga 2019 m. rugpjūčio 21 diena. Lietuvos Respublikos Seimo prieigose, prie atminimo akmens, skirto kariui savanoriui, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamo Seimo gynėjui Artūrui Sakalauskui, rikiuojasi Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės kariai, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos kariuomenės rėmėjų, Lietuvos šaulių sąjungos jaunųjų šaulių būriai su Lietuvos Respublikos (LR), savanorių pajėgų bei būrių vėliavomis. Pamažu renkasi LR Seimo ir Vyriausybės nariai, Lietuvos nepriklausomybės Kovo 11-osios akto signatarai, Krašto apsaugos ministerijos vadovybė, Lietuvos kariuomenės pajėgų ir dalinių vadai, Lietuvos laisvės gynėjai ir Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, žuvusių už Lietuvos laisvę artimieji, A. Sakalausko bendražygiai, visuomeninių organizacijų atstovai, vilniečiai ir alytiškiai. Iš Alytaus atvyksta kario savanorio A. Sakalausko motina Genovaitė Sakalauskienė, sesuo Aušra su dukryte Brigita. Šiais metais minimos kario savanorio Artūro Sakalausko 28-osios žūties metinės. Rugpjūčio 18 d. Alytuje Šv. Angelų Sargų bažnyčioje už karį savanorį Artūrą Sakalauską buvo aukojamos Šv. Mišios, joms pasibaigus – pagerbimo ceremonija prie A. Sakalausko kapo bažnyčios šventoriuje.
„Šiais metais, minėdami Baltijos kelio 30-mečio ir Laisvės gynimo 28-mečio sukaktis, prisimename nepaprastą žmonių siekį atkurti Lietuvos nepriklausomybę ir ją išsaugoti. Šiandien, kaip ir kiekvienais metais, susirinkome čia dar kartą prisiminti tas neramias 1991 m. rugpjūčio akimirkas, kai, gindamas atkurtos Lietuvos nepriklausomybę nuo sovietų agresijos, žuvo karys savanoris, parlamento gynėjas Artūras Sakalauskas,“ – kalbėjo renginio vadovas Gintaras Mikalauskas.
Motina Genovaitė Sakalauskienė ir sesuo Aušra padeda gėles prie kario savanorio Artūro Sakalausko paminklinio akmens
Rikiuotėje - Lietuvos kariuomenės savanoriai
Krašto apsaugos Alytaus savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės kariai prie kario savanorio Artūro Sakalausko kapo Alytuje
Rikiuotėje - Lietuvos Respublikos kariuomenės atstovai
Kreipdamasis į Genovaitę Sakalauskienę, renginio vadovas perskaitė gautą iš LR Prezidento Gitano Nausėdos jai skirtą laišką: „Ne bet kokios motinos pagimdo tokius sūnus, kurie krūtine pridengia Tėvynės laisvę. Ne bet kokios motinos išaugina sūnus lietuvybės dvasioje ir pasėja juose meilę bei pareigą savo šaliai taip giliai, kad išrauti jos nesugeba joks priešas. Žaviuosi jumis ir nuoširdžiai už tokį sūnų dėkoju...“ – rašoma laiške.
Iškilmingas renginys, skirtas savanoriui Artūrui Sakalauskui, grojant Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendui, pradėtas Lietuvos himnu.
Pakviestas kalbėti, LR Seimo pirmininko pavaduotojas Jonas Liesys priminė, kad savanoris Artūras žuvo lygiai prieš 28 m., turėdamas tiek pat metų ir tai buvo paskutinė jo gyvenimo diena. Savanorio žūtis pakeitė jo tėvų Genovaitės ir Prano Sakalauskų gyvenimą, suteikęs daug kančių ir nuo tos akimirkos tapo kitokia jų gyvenimo dalimi – prisiminimų, atminimų ir svajonių dalimi. „Nepamirškime tų, kurie kovojo vardan Lietuvos, vardan mūsų! Tai mūsų tautos jėga, tautos garbė ir tautos pasididžiavimas,“ – kalbėjo Seimo pirmininko pavaduotojas.
LR Krašto apsaugos ministerijos viceministras Vytautas Umbrasas paminėjo, kad A. Sakalausko auka aiškiai parodė, kad pergalę reikia ne tik iškovoti, bet tenka ją ir išlaikyti, ir ginti. Laisvę iškovojome tokių žmonių, kaip Artūras, dėka, kurie turėjo idealus, kurie suprato laisvės vertę, Tėvynės gynimo vertę. Mūsų ilgoje Lietuvos istorijoje tokių pasiaukojančių žmonių buvo daug ir dėl to mes išlikome. 1919 m. savanoris kažkada sakė: „Mes nežiūrėjome, kiek yra priešų, mes klausėme, kur yra priešas?“ Viceministras tiki, kad ir ateityje savanoriai, kariai remsis šiuo šūkiu ir, ištikus nelaimei, paaukos, kas svarbiausia gyvenime – savo gyvybę vardan Tėvynės.
1993 m. savo tarnybą Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje pradėjęs savanoris, šiandien Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Dainius Pašvenskas, kreipdamasis į visus susirinkusius, priminė savanorį A. Sakalauską ir kitus drąsius vyrus ir moteris, atėjusius Tėvynei svarbiu laiku, kai jaunai, gležnai atkurtai Nepriklausomybei buvo grėsmė jos netekti. Dabar mes esame NATO ir ES nariai. Pulkininkas teigia, kad visada prisimins savanorį A. Sakalauską, kuris pirmas žuvęs Lietuvos kariuomenės karys ir žuvęs poste, vykdydamas pareigą Tėvynei. Prisimins, kai reikės priimti ryžtingus sprendimus, imtis veiksmų, kai reikės ginti savo šalį.
„Laisvės Angelas nešė mums viltį,
Kvietė prieš okupantą sukilti.
Aukštai trimitą iškėlęs,
Kartu su paukščiais ir vėju,
Į Dangų mūsų maldas nešė Kūrėjui...“– kario savanorio Artūro motina Genovaitė Sakalauskienė dėkodama visiems susirinkusiems, atėjusiems pagerbti jos žuvusį sūnų, savo eilėmis papildė pasisakymą. Motina priminė laikotarpį prieš 30 m., kai kartu su sūnumi ir jo sužadėtine, aplenkdami sovietų patikros punktus, ilgai dulkėtais keliais važiavo į Baltijos kelio žmonių grandinę. Žmonių buvo daug, jautėsi šventinė pakili nuotaika, skambėjo dainos, radijas nenutrūkstamai pranešdavo žinias apie padėtį keliuose. Sūnus tvirtai laikė motinos ranką ir jie buvo labai laimingi, kartu drąsūs ir stiprūs. Tačiau šiandien motina rankoje spaudžia tik kruviną smiltelę. Ta, sūnaus krauju persunkta, smiltelė šnabžda: „Mamyt, aš visą laiką tavo širdyje.“
Kario savanorio Artūro Sakalausko ir visų žuvusiųjų už Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę atminimas buvo pagerbtas tylos minute ir Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių iššautomis trimis salvėmis. LR vadovybės ir visų susirinkusiųjų vardu Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karys padėjo gėles prie paminklinio akmens, skirto kariui savanoriui Artūrui Sakalauskui. Gėles padėjo LR Seimo ir Krašto apsaugos ministerijos vadovybė, Lietuvos kariuomenės pajėgų vadai, motina G. Sakalauskienė ir sesuo Aušra, visi susirinkusieji. Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai išnešė gėles, kurios visų susirinkusiųjų vardu buvo padėtos ant laisvės gynėjų kapų Antakalnio memoriale.
Pasibaigus iškilmingam renginiui prie paminklinio akmens, visi dalyviai buvo pakviesti į LR Seimo antrųjų rūmų galeriją aplankyti parodą, skirtą kariui savanoriui A. Sakalauskui atminti, taip pat pažiūrėti trumpametražių filmų, pabendrauti.
LR Seimo galerijoje dalyvius pasitiko Alytaus miesto mišrus vokalinis ansamblis „Kregždutės“ (vadovė Birutė Eišmontienė), praturtinęs renginio pratęsimą dainomis. Savo mintimis pasidalino LR Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. Arūnas Gumuliauskas. Dalyvaudamas renginyje, pirmininkas pergalvojo sovietinės okupacijos istorinius įvykius ir surado paraleles tarp pirmos ir paskutinės sovietų okupacijos aukų. Pirmoji auka – Ūtos (Varėnos raj.) pasienio ruožo viršininkas dzūkas Aleksandras Barauskas, nužudytas paryčiais 1940 m. birželio 15 d. Jam pastatytas paminklinis akmuo. Ir paskutinė auka – taip pat dzūkas Artūras Sakalauskas, nužudytas 1991m. rugpjūčio 21 d. Tai tarsi įamžina du Dzūkijos sūnus, nes ir partizaninė kova Dzūkijoje vyko bene aršiausiai. Ir šiandieną yra labai svarbu paminėti paskutinę sovietinės okupacijos auką, kuri jau tapo istorija. Nes nelauktai istorija tapo propagandinio karo ginklu. Šiandienos įvykiai, kada užsimota niekinti Tautos didvyrius – Joną Noreiką-Generolą Vėtrą ir Lietuvos diplomatą, pulkininką Kazį Škirpą, šis propagandinis karas vyksta ne kažkur tai, bet jau beldžiasi į kiekvieno mūsų duris. Mūsų didvyrių atminimą turi gerai įsisąmoninti jaunoji karta, nes tai svarbu ne tik šiai dienai, bet ir valstybės ateičiai. Kaip komisijos pirmininkas, prof. A. Gumuliauskas pasižada stengtis, kad istorinė atmintis vis iš naujo būtų atgaivinama, nes jeigu mes turime garbingą praeitį, jeigu mes ją prisimename, mes esame stiprūs ir mums tikrai nebaisūs jokie propagandiniai karai.
Atgal
